Įvykiai Lietuvoje
1582 m. Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila šalia Vyskupų rūmų įkūrė kunigų seminariją. Klierikai gyveno vyskupo namuose netoli Vilniaus katedros. 1774 m. seminarija perkelta į jėzuitų naujokyną Šv. Ignoto gatvėje, nuo 1797 m. veikė pertvarkytoje Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyne. Su pertraukomis seminarija veikė iki 1945 m.. Atkurta 1993 m. ir pavadinta Šv. Juozapo vardu.
1930 m. minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines Kaune ties Aleksotu atidarytas Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną.
1990 m. sausio 11–13 d. Vilniuje lankėsi SSKP CK generalinis sekretorius ir SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Michailas Gorbačiovas. 1990‑ųjų išvakarėse Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamiems Lietuvos komunistams atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos atvyko bandydamas įtikinti Lietuvą atsisakyti nepriklausomybės siekio.
1991 m. SSRS ginkluotosios pajėgos pradėjo veiksmus Vilniuje: desantininkai su tankais ir šarvuočiais užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą ir Spaudos rūmus, čia pirmą kartą panaudojo šaunamuosius ginklus prieš beginklius saugotojus ir vieną jų sužeidė.
1991 m. streiką paskelbė Maskvai tiesiogiai pavaldžios įmonės, Vilniaus geležinkelio stotyje sustojo traukinių eismas, nedirbo oro uostas. SSKP platformininkų surengtoje spaudos konferencijoje Juozas Jermalavičius praneša, kad Lietuvoje sukurtas Nacionalinio gelbėjimo komitetas.
1994 m. Seimas ratifikavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvosios prekybos sutartį. Įsigaliojo balandžio 1 d.
Įvykiai pasaulyje
1693 m. Sicilijos saloje įvyko didžiausias salos istorijoje žemės drebėjimas, per kurį buvo sugriautas Katanijos miestas ir žuvo du trečdaliai jos gyventojų. Per drebėjimą ir dėl jo kilusio cunamio iš viso žuvo apie 60 tūkst. salos gyventojų.
1922 m. Kanados Toronto mieste 14-mečiui diabetu sergančiam berniukui buvo suleista pirmoji insulino injekcija, bet dėl ne visai gryno insulino ji sukėlė alergiją. Sausio 23 d. išvalyto insulino injekcija buvo pakartota tam pačiam pacientui ir davė stulbinamą efektą.
1940 m. Leningrado S.Kirovo operos ir baleto teatre (dabar Marijos teatras) įvyko Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera.
1946 m. Albanijos ministras pirmininkas Enveras Hoxha Albaniją paskelbė Liaudies respublika, o save jos vadovu. Šalyje įvedė griežčiausią stalininį totalitarinį režimą, Vėliau nutraukus santykius su visomis komunistinėmis valstybėmis Albanija liko visiškai izoliuota tarptautiniu požiūriu.
1966 m. pradėjo veikti Tbilisio metro. Gruzijos sostinė tapo ketvirtuoju Sovietų Sąjungos miestu (po Maskvos, Leningrado ir Kijevo), turinčiu metropoliteną.
Gimė
347 m. – paskutinis vieningos Romos imperijos imperatorius Teodosijus I Didysis. 380 m. krikščionybę paskelbė imperijos valstybine religija, 394 m. uždraudė rengti olimpines žaidynes. Mirė 395 m. Po jo mirties sūnūs imperiją pasidalijo į Rytų ir Vakarų dalis.
1503 m. – italų tapytojas ir grafikas, vienas žymiausių manierizmo atstovų Francesco Parmigianino. Mirė 1540 m.
Mirė
1397 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos, Tverės kunigaikščio Aleksandro Michailovičiaus dukters Julijonos sūnus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritinis kunigaikštis Skirgaila (apie 44 m.). Buvo vyriausiojo brolio Jogailos politikos svarbiausias rėmėjas ir vykdytojas.
2014 m. – Izraelio karo ir politikos veikėjas Arielis Sharonas (85 m.). Jo iniciatyva Gazos ruože ir Vakarų Krante buvo masiškai statomos žydų naujakurių gyvenvietės, bet vėliau, nors išliko kietos linijos šalinininkas, iš Gazos ruožo išvedė Izraelio kariuomenę ir iškėlė žydų gyvenvietes, tęsė derybas su Palestinos išsivadavimo organizacija. Nuo 2006 m. sausio buvo ištiktas komos.
2015 m. – švedų aktorė Anita Ekberg (83 m.), sukūrusi pagrindinį moters vaidmenį kultiniame Federico Fellini filme „Saldus gyvenimas“.
