Įvykiai Lietuvoje
1923 m. naktį prasidėjo sukilimas Prancūzijos valdomame Klaipėdos krašte. Sukilėliams, kurių pajėgas sudarė 40 Lietuvos kariuomenės karininkų, 584 kareiviai, 455 šauliai ir maždaug 300 krašto gyventojų, beveik per vieną dieną pavyko nuversti prancūzų okupacinę valdžią.
1939 m. Lietuvos Seimas priėmė neutralumo įstatymą.
1941 m. po ilgų SSRS ir Vokietijos derybų Maskvoje pasirašytas šalių slaptasis protokolas, kuriuo Sovietų Sąjunga už jai perduodamą Suvalkijos ruožą įsipareigojo Vokietijai sumokėti 7,5 mln. dolerių.
1991 m. SSRS prezidentas M. Gorbačiovas ultimatyviai kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą reikalaudamas grąžinti Lietuvoje SSRS konstitucijos galiojimą.
1991 m. ministru pirmininku paskirtas Albertas Šimėnas. Sausio 13-ąją jam kaip nežinia kur esančiam negalint eiti Vyriausybės vadovo pareigų ministru pirmininku buvo paskirtas Gediminas Vagnorius.
1992 m. atkurta Lietuvos narystė Pasaulinėje pašto sąjungoje.
1997 m. pradėjo veikti Radiacinės saugos centras.
2007 m. didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės prekybos bendrovė „VP Market“ pakeitė pavadinimą į „Maxima LT“.
Įvykiai pasaulyje
49 pr. Kr. (diena spėjama) Cezaris, taręs žodžius: „Alea iacta est“ (pažodžiui – kauliukai mesti; lietuviškai – burtas mestas), su savo legionais perėjo Rubikono upelį, įsiveržė į Italiją ir pradėjo pilietinį karą su savo politiniu varžovu Pompėjumi Didžiuoju.
1789 m. baigėsi pirmieji nacionaliniai JAV prezidento rinkimai, prasidėję 1788 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Valstijų prezidentu išrinktas buvęs Virdžinijos įstatymų leidžiamųjų rūmų narys ir Kontinentinės armijos vyriausiasis vadas George’as Washingtonas.
1863 m. Londone pradėjo veikti pirmoji pasaulyje požeminio metro linija.
1920 m. įsigaliojo Pirmąjį pasaulinį karą užbaigusi Versalio taikos sutartis. Sutartis įsigaliojo po to, kai ją ratifikavo Vokietija ir svarbiausios Antantės valstybės – Didžioji Britanija, Italija, Japonija ir Prancūzija. Iš taiką pasirašiusių valstybių JAV, Chidžazas ir Ekvadoras jos neratifikavo. Versalio taikos sutarties dalimi buvo Tautų Sąjungos statutas – ši diena laikoma ir šios organizacijos veiklos pradžia.
1946 m. Londone prasidėjo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmoji sesija, kurioje dalyvavo 51 valstybės atstovas. Ši data laikoma Jungtinių Tautų, perėmusių dalį Tautų Sąjungos veiklos tikslų ir principų, veiklos pradžia.
Gimė
1893 m. – aktorius ir režisierius, lietuvių profesionaliojo teatro vienas pradininkų Andrius Oleka‑Žilinskas. Mirė 1948 m.
1899 m. – aktorė, profesionaliojo lietuvių teatro viena kūrėjų Teofilija Vaičiūnienė. Mirė 1995 m.
1903 m. – sovietinis veikėjas Antanas Sniečkus. Sovietinės okupacijos metais buvo faktiškasis Lietuvos vadovas, klusniai vykdęs SSKP Centro komiteto nutarimus ir tikėjęs komunizmo idealais. Pokariu rėmė ir skatino represijas, antisovietinio pasipriešinimo slopinimą, pasirašė Lietuvos gyventojų trėmimų dokumentus. Buvo prieš Lietuvos nepriklausomybę, siekė tik jos didesnio savarankiškumo Sovietų Sąjungoje, draudė bet kokias politines iniciatyvas. Būdamas atsargus, valingas ir geras administratorius gebėjo laviruoti, įtikti SSRS vadovybei, taikytis prie kintančios SSRS politinės konjunktūros. Mirė 1974 m.
Mirė
1778 m. – švedų gamtininkas, Švedijos mokslų akademijos įkūrimo vienas iniciatorių ir pirmasis jos prezidentas Carlas von Linné (70 m.).
1919 m. – architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis (41 m.). Sukūrė skulptūras Žalgirio mūšio 500 metų paminklui Krokuvoje, Trijų Kryžių paminklą Vilniuje, suprojektavo Šiluvos koplyčią. Buvo palaidotas Vilniaus Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčioje, ją perstatant palaikai perkelti į Rasų kapines.
1971 m. – prancūzų drabužių dizainerė Coco Chanel (87 m.).
