Įvykiai Lietuvoje
1800 m. Rusijos aneksuotoje Lietuvoje, išskyrus Užnemunę, įvestas senasis Julijaus kalendorius. Grigaliaus kalendorius vėl grąžintas 1915 m.
1919 m. Vilniuje Gedimino pilies bokšte Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Kazio Škirpos, iškėlė Lietuvos trispalvę. Sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo jos nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, paliko tik raudoną. Nuo 1997 m. sausio 1-ąją švenčiama Lietuvos vėliavos diena.
1919 m. Vokietijos kariuomenei iš Vilniaus pasitraukus Varšuvos palaikoma Lenkų karinė organizacija paskelbė perimanti Vilniuje vykdomąją valdžią. Sausio 1–2 d. Lietuvos valdžios įstaigos persikėlė į Kauną, jis tapo laikinąja Lietuvos sostine.
1987 m. įkurtas Klaipėdos muzikinis teatras. Jo branduolį sudarė Klaipėdos liaudies operos teatro artistai.
1990 m. išėjo pirmasis dienraščio „Lietuvos rytas“ numeris.
1991 m. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinio fakulteto, Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto, Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakulteto pagrindu įkurtas Klaipėdos universitetas.
2003 m. įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Kartu pradėti naudoti naujo pavyzdžio asmens dokumentai – asmens tapatybės kortelės, skirtos naudoti šalies viduje, bei naujo pavyzdžio pasai, skirti išvykoms į užsienio valstybes.
2005 m. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas.
2007 m. restoranuose, kavinėse ir kitose žmonių aptarnavimo patalpose uždrausta rūkyti.
2008 m. pradėti išduoti naujo europinio pavyzdžio Lietuvos Respublikos piliečio pasai.
2015 m. Lietuvoje nacionalinę valiutą litą pakeitė euras. Mokėjimus grynaisiais pinigais litais buvo galima atlikti iki sausio 15 d.
Įvykiai pasaulyje
46 m. prieš Kristų, įvedus Julijaus kalendorių, senovės Romoje pradėta švęsti Naujuosius metus. Europoje įvairiais laikais nauji metai buvo pradedami kovo 1-ąją. Popiežiaus Inocento XII bule 1691 m. Naujieji metai sausio 1-ąją įvesti katalikiškuose kraštuose. Sausio 1-oji kaip Naujųjų metų diena Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo Vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX amžiuje.
537 m. baigtas statyti vienas žymiausių ir meniškiausių buvusios Bizantijos imperijos statinių – Šv. Sofijos soboras Stambule.
1785 m. pasirodė pirmasis seniausio Didžiojoje Britanijoje dienraščio „The Daily Universal Register“ numeris. Po trejų metų leidinys buvo pavadintas „The Times“.
1801 m. sudaryta Didžiosios Britanijos ir Airijos unija – susikūrė Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė.
1804 m. buvusio vergo Jeano-Jacques’o Dessalines’o vadovaujamiems sukilėliams sumušus prancūzų ekspedicinį korpusą paskelbta Españolos nepriklausomybė. Sala pavadinta ankstesniu indėnišku vardu – Haičiu. Haityje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1863 m. JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas paskelbė apie vergijos panaikinimą Pietų valstijose.
1901 m. susikūrė Australijos Sandrauga. Jos konstitucija tapo 1900 m. Didžiosios Britanijos Parlamento priimtas Australijos Sandraugos aktas. Didžiosios Britanijos karaliui palikta teisė skirti generalgubernatorių, iki šiol Didžiosios Britanijos monarchas yra nominalus Australijos vadovas.
1912 m. Kinijoje nuvertus mongolų Čingų valdžią paskelbta Kinijos respublika su sostine Nankingu (dabar Nandzingas), įvestas europietiškas kalendorius. Prezidento pareigas pradėjo eiti Sun Yat-senas.
1934 m. Alkatraso saloje San Francisko įlankoje pradėjo veikti JAV federalinis sunkiųjų darbų kalėjimas. Žymiausias Alkatraso kalinys – vienas garsiausių gangsterių Alphonse’as Gabrielis Capone. Kalėjimas uždarytas 1963 m.
1942 m. Vašingtone 26 šalys pasirašė deklaraciją, kuri kovai su Ašies valstybėmis Antrajame pasauliniame kare subūrė šių valstybių karinę sąjungą. JAV prezidento F.D.Roosevelto siūlymu pasirašomas dokumentas buvo pavadintas Jungtinių Tautų deklaracija. 1945 m. prie jos prisijungė ir į Sąjungininkų koaliciją įsitraukė dar 21 valstybė. Šios valstybės tais pačiais metais sudarė Jungtinių Tautų organizacijos pagrindą.
1956 m. Sudanas paskelbė nepriklausomybę nuo Egipto ir Didžiosios Britanijos. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1958 m. įsigaliojo 1957 m. Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Prancūzijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos Romoje pasirašyta Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis.
1959 m. Fidelio Castro Ruzo vadovaujama Kubos sukilėlių armija nuvertė diktatoriaus R.F.Batistos y Zaldívaro režimą. Kuboje švenčiama nacionalinė šventė – Išsivadavimo diena.
1961 m. Sovietų Sąjungoje įvykdyta pinigų reforma – 10 senųjų rublių virto 1 naujuoju rubliu.
1969 m. parodyta pirmoji sovietmečiu populiariausio rusų animacinio filmo „Na, palauk“ serija.
1977 m. 243 Čekoslovakijos disidentai intelektualai pasirašė „Chartijos 77“ aktą, kuriuo siekė atkreipti vyriausybės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Čekoslovakijoje. 1977 m. įkurta ir „Chartijos 77“ organizacija, kuriai vadovavo filosofas Janas Patočka ir dramaturgas Václavas Havelas.
1984 m. įsigaliojus 1979 m. pasirašytai sutarčiai Brunėjus išsivadavo iš Didžiosios Britanijos protektorato ir tapo nepriklausoma valstybe. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1993 m. Čekoslovakija pasidalijo į dvi savarankiškas valstybes – Čekiją ir Slovakiją.
1999 m. dvylikoje Europos Sąjungos narių – Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje – kaip nepiniginė atsiskaitymo valiuta įvestas euras. Grynieji eurai pradėjo cirkuliuoti 2002 m.
2007 m. Europos Sąjungos narėmis tapo Rumunija ir Bulgarija. Slovėnija prisijungė prie euro zonos.
Gimė
1467 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Jam valdant Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo bei Renesanso idėjos ir kultūra. Mirė 1548 m.
1714 m. – evangelikų liuteronų kunigas, poetas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs poemą „Metai“, Kristijonas Donelaitis. Mirė 1780 m.
1861 m. – prancūzų visuomenės veikėjas, šiuolaikinio olimpinio judėjimo pradininkas Pierre’as de Coubertinas. Jo iniciatyva Tarptautinis sporto kongresas Paryžiuje 1894 m. priėmė nutarimą atgaivinti antikines olimpines žaidynes, tais pačias metais P. de Coubertinas įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą, buvo jo generalinis sekretorius, vėliau prezidentas. Jis sukūrė ir olimpinių žaidynių simbolį bei olimpinę vėliavą, kurioje pavaizduoti penki skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Mirė 1937 m.
1889 m. – kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat Kelpša. Mirė 1949 m.
1900 m. – Japonijos diplomatas Chiune Sugihara. Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas vicekonsulas Kaune, išgelbėjo apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, išduodamas jiems Japonijos tranzitines vizas, nors oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo. Mirė 1986 m.
1919 m. – JAV rašytojas Jerome’as Davidas Salingeris, parašęs vienintelį romaną „Rugiuose prie bedugnės“. Mirė 2010 m.
1940 m.– teatro ir televizijos režisierė Irena Bučienė. Mirė 2001 m.
Mirė
1894 m. – vokiečių fizikas, elektrodinamikos mokslo vienas kūrėjų Heinrichas Rudolfas Hertzas (37 m.).
