Įvykiai Lietuvoje
1430 m. Lenkijos ponų grupuotė sužlugdė Vilniuje turėjusią įvykti Vytauto Didžiojo karūnaciją. Karūnas vežanti Šventosios Romos imperatoriaus pasiuntinybė, sužinojusi apie lenkų užtvaras pasienyje, iš Frankfurto prie Oderio grįžo į Niurnbergą.
1514 m. dabartinės Baltarusijos šiaurės rytuose, prie Oršos, LDK kariuomenė sustabdė Rusijos veržimąsi į LDK teritoriją 1512–1522 m. kare. Oršos mūšį laimėjusiai LDK kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis.
1786 m. Šiluvos bažnyčioje prasidėjo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo iškilmės.
1938 m. pirmą kartą rugsėjo 8-oji buvo švenčiama kaip valstybinė Senosios Lietuvos Didingos Praeities šventė.
1992 m. Maskvos Kremliaus rūmų Vladimiro salėje susitiko Vytauto Landsbergio ir Rusijos prezidento Boriso Jelcino vadovaujamos Lietuvos ir Rusijos delegacijos. Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas pasirašė grafiką ir protokolą dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo. Pati sutartis nebuvo pasirašyta, nes Rusijos pusė nesutiko su jos projekte įrašytu žalos atlyginimo reikalavimu. Lietuva ją įvertino 146 mlrd. JAV dolerių. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių susitarė dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Tuo metu Lietuvoje buvo apie 22 tūkst. Rusijos kariškių.
Įvykiai pasaulyje
1380 m. dabartinės Tulos srities Kulikovo lauke Dono dešiniajame krante įvyko Rusios ir Aukso ordos kariuomenių mūšis, kuriame Maskvos kunigaikščio ir Vladimiro didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus kariuomenė nugalėjo Mamajaus vedamus totorius. Laimėtas Kulikovo mūšis buvo pirmoji didelė Rusios pergalė prieš Aukso ordą, todėl rusų istorikų labai sureikšmintas. Po šio mūšio Dmitrijus buvo pramintas Doniečiu.
1939 m. nacių Vokietijos kariuomenė pasiekė Varšuvą.
1941 m. prasidėjo Leningrado blokada. Vokietijos kariuomenės apsuptas miestas iki 1943 m. sausio su šalimi galėjo susisiekti tik per Ladogos ežerą ir oru. Leningrado blokada tęsėsi iki 1944 m. sausio pabaigos.
1951 m. JAV mieste San Fransiske Japonija pasirašė taikos sutartį su 48 valstybėmis, kurios per Antrąjį pasaulinį karą kovojo Sąjungininkų pusėje. Sutartimi šalys pripažino Japonijos suverenumą ir numatė Jungtinių Amerikos Valstijų karinės okupacijos pabaigos terminą. Pasirašius San Fransisko sutartį oficialiai baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Pagal tą pačią dieną Japonijos ir JAV pasirašytą Saugumo sutartį JAV įsipareigojo garantuoti Japonijos saugumą ir tuo tikslu jos teritorijoje laikyti savo ginkluotąsias pajėgas. Didžiausia bazė buvo įkurta Okinavos saloje, kuri iki 1972 m. buvo valdoma JAV.
1991 m. Makedonijoje įvyko referendumas, per kurį etniniai šalies gyventojai makedonai pritarė Makedonijos nepriklausomybei. Apie ketvirtadalį šalies gyventojų sudarantys albanai referendumą boikotavo. Dabartinėje Šiaurės Makedonijoje švenčiama Nepriklausomybės diena.
Gimė
1157 m. – Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Dalyvavo trečiajame kryžiaus žygyje, dėl drąsos ir kilniadvasiškumo amžininkų buvo laikomas riterio pavyzdžiu. Žuvo 1199 m.
1841 m. – čekų kompozitorius ir dirigentas Antonínas Leopoldas Dvořákas. Mirė 1904 m.
1860 m. – kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas ir filosofas Adomas Jakštas-Dambrauskas. Su kitais parengė pirmąją Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos programą, įkūrė ateitininkų organizaciją, esperantininkų sąjungą. Mirė 1938 m.
1928 m. – kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius. Sukūrė, daugiausia gamtos tematika, apie 60 dokumentinių ir mokslo populiarinamųjų filmų. Mirė 1997 m.
1934 m. – vargonininkas ir pianistas, Nacionalinės premijos laureatas Leopoldas Digrys.
1979 m. – airių, vokiečių ir litvakų kilmės amerikiečių popmuzikos atlikėja Pink.
Mirė
701 m. – popiežius Sergijus (apie 50 m.). Reformavo Romos liturgiją – įvedė duonos laužymo giesmės „Agnus Dei“ giedojimą, Viešpaties Apreiškimo ir Jo Įsikūnijimo (kovo 25), Švč. Mergelės Marijos Gimimo (Šilinė), Kristaus Paaukojimo (Grabnyčios), Šv. Kryžiaus Išaukštinimo (rugsėjo 14) šventes.
1949 m. – vokiečių kompozitorius ir dirigentas Richardas Straussas (85 m.).
1967 m. – baleto artistė ir baletmeisterė Olga Dubeneckienė (76 m.). Kaune įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją ir jai vadovavo.
1985 m. – dailininkė Domicelė Tarabildienė (73 m.). 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje už knygų iliustracijas pelnė aukso medalį.
1999 m. – aktorius ir režisierius Vaclovas Blėdis (79 m.).
2001 m. – teatro režisierė Irena Bučienė (61 m.).
