Įvykiai Lietuvoje
1914 m. įsteigta neoficiali visas lietuvių politines partijas, išskyrus socialdemokratus, vienijanti organizacija Lietuvių politikos centras. Jo iniciatyva buvo įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti.
1930 m. Kaune prasidėjo Vytauto Didžiojo jubiliejinių metų pagrindinės šventės renginiai. Kauno aerodrome sutiktas iš kelionės aplink Lietuvą grįžęs Vytauto Didžiojo paveikslas iškilmingai nuneštas į Kauno pilį, po to – į Karo muziejų. Vyko sutvarkyto Vytauto Didžiojo prospekto atidarymo iškilmės, kariuomenės paradas.
1991 m. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas Stasį Lozoraitį paskyrė Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1996 m. Panevėžyje atidengtas skulptoriaus Algimanto Vytėno paminklas kalbotyrininkui profesoriui Juozui Balčikoniui.
1997 m. rugsėjo 7–10 d. apie tūkstantis žmonių, protestuojančių prieš skurdą šalyje, dalyvavo Lietuvos laisvės sąjungos lyderio Vytauto Šustausko organizuotame Ubagų žygyje iš Kauno į Vilnių.
2003 m. minint popiežiaus Jono Pauliaus II vizito dešimtmetį Šiluvoje pašventintas ir atidarytas Šiluvos dvasinis centras, kuriam suteiktas Jono Pauliaus II vardas.
2008 m. minint popiežiaus Jono Pauliaus II vizito 15 metų sukaktį Šiluvoje atidengtas lenkų skulptoriaus Cz. Dźwigajaus sukurtas jo paminklas.
Įvykiai pasaulyje
1689 m. Užbaikalėje, prie Kinijos apgultos Rusijos Nerčinsko tvirtovės, Kinija ir Rusija sudarė pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl sienų ir prekybos. Rusija užleido Kinijai žemes Argunės upės dešiniajame krante ir abipus Amūro, Kinija pripažino Rusijai Rytų Sibirą ir atsisakė pretenzijų į Ochotsko jūros pakrantę. Nerčinsko sutartis galiojo iki XIX a. vidurio.
1812 m. apie 120 km į vakarus nuo Maskvos, Borodino kaime, įvyko Prancūzijos ir Rusijos karo Borodino mūšis. Prancūzams vadovavo Napoleonas I, rusų armijai – Michailas Kutuzovas. Patyręs didelių nuostolių šis įsakė rusams trauktis Maskvos link. Po savaitės prancūzai Maskvą užėmė, tačiau rusų kariuomenės sunaikinti nepavyko.
1822 m. Portugalijos karaliaus regentas Brazilijoje nutraukė ryšius su Portugalija, paskelbė Braziliją nepriklausoma valstybe (imperija) ir karūnavosi kaip Petras I. Brazilijoje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1917 m. Rusijoje bandyta įvesti karinę diktatūrą – kilo kariuomenės vyriausiojo vado Lavro Kornilovo organizuotas maištas. Siekdamas sutramdyti Rusijoje anarchiją L.Kornilovas pareikalavo, kad Laikinoji vyriausybė atsistatydintų ir valdžią perduotų jam. Rugsėjo 12 d. L.Kornilovą kariuomenės vado poste pakeitė Aleksandras Kerenskis, kitą dieną maištas buvo nuslopintas, valdžia perduota A.Kerenskio vadovaujamai 5 asmenų Direktorijai.
1922 m. įkurtas Latvijos centrinis bankas.
1940 m. vokiečių aviacija pradėjo intensyviai bombarduoti Londoną. Rugsėjo 15-ąją miestą bombardavo beveik 1000 bombonešių, juos lydėjo 700 naikintuvų. Dėl geros Didžiosios Britanijos priešlėktuvinės gynybos patyrę didelių nuostolių vokiečiai netrukus pakeitė antskrydžių taktiką – jie liovėsi Londoną bombarduoti dienos metu, o nuo rugsėjo 17 d. vietoj jo pradėjo bombarduoti Didžiosios Britanijos pramonės centrus.
1953 m. Nikita Chruščiovas išrinktas Sovietų sąjungos komunistų partijos centro komiteto pirmuoju sekretoriumi.
Gimė
1533 m. – viena garsiausių Anglijos valdovių, karalienė Elizabeth I. Pastatydino Anglijos laivyną, kuris nugalėjo Ispanijos Nenugalimąją armadą. Jos valdymo metais įsteigta Londono birža. Mirė 1603 m.
1949 m. – amerikiečių dainininkė, viena žymiausių disko muzikos atlikėjų Gloria Gaynor.
1961 m. – režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas.
Mirė
2007 m. – akordeonininkas Algirdas Ločeris (81 m.).
