Įvykiai Lietuvoje
1505 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras išleido privilegiją, kurioje Vilniaus miesto gyventojams nurodė, kad kiekvienuose vartuose sargybinis budėtų dieną ir naktį. Tai yra seniausias dokumentas, liudijantis apsaugos nuo gaisrų organizavimo pradžią Lietuvoje.
1917 m. Vilniuje išėjo Antano Smetonos įsteigto ir oficialiai redaguojamo laikraščio „Lietuvos aidas“ pirmasis numeris. Faktinis redaktorius iki 1918 m. buvo Petras Klimas. Iki 1918 m. spalio laikraštis ėjo tris kartus per savaitę, vėliau tapo dienraščiu. Jo puslapiuose 1918 m. vasarį nelegaliai paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Vokiečių cenzūros reikalavimu iki 1918‑ųjų rudens leistas vokiškas konspektinis variantas „Litauisches Echo“.
1936 m. dėl valstiečių streikų atsistatydino Juozo Tūbelio vadovaujama Vyriausybė. Vadovauti naujai Vyriausybei vėl patikėta J. Tūbeliui.
1991 m. Lietuvos Respubliką pripažino Sovietų sąjunga. Lietuva iki šios dienos jau buvo gavusi 57 valstybių pripažinimo aktus. Tą pačią dieną Stasys Antanas Bačkis pranešė, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba užsienyje nutraukia veiklą.
Įvykiai pasaulyje
1522 m. portugalų jūrininko Fernando Magelano ekspedicija pirmoji apiplaukė aplink pasaulį ir grįžo į Sanlukar de Baramedos uostą Ispanijos pietvakariuose, Andalūzijoje. 5 laivų ekspedicija su 265 žmonėmis iš šio uosto į kelionę išplaukė 1519 m. rugsėjo 20-ąją, grįžo tik vienas laivas su 18 žmonių įgula. Ekspedicijos metu Magelanas žuvo Filipinuose. Ši kelionė buvo svarbiausias tų laikų geografinis atradimas – ji įrodė, kad Žemė apvali, o Pasaulinis vandenynas vientisas, patvirtino, kad Kristupas Kolumbas iš tiesų atrado naują pasaulio dalį.
1914 m. Pirmajame pasauliniame kare Šiaurės Prancūzijoje įvyko Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenių Marnos mūšis su Vokietija. Beveik be pasipriešinimo prie Paryžiaus artėjanti vokiečių kariuomenė, manoma, dėl klaidingai suprasto įsakymo pakeitė judėjimo kryptį ir buvo sustabdyta. Vokietijai mūšį pralaimėjus žlugo jos greitos pergalės Vakarų fronte viltys, toliau Vokietijai teko kariauti dviem frontais.
1968 m. paskelbta Didžiosios Britanijos protektorato Afrikoje Svazilando nepriklausomybė. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
Gimė
1888 m. – architektas ir scenografas, tautinio stiliaus propaguotojas, moderniosios architektūros pradininkas Lietuvoje Vladimiras Dubeneckis. Mirė 1932 m.
1920 m. – poetas Paulius Širvys. Mirė 1979 m.
1923 m. – paskutinis Jugoslavijos karalius Petras II. Mirė 1970 m.
1927 m. – vienas žymiausių Lietuvos smuikininkų Eugenijus Paulauskas. Mirė 2018 m.
1929 m. – istorikas, Lietuvos moderniosios istoriografijos vienas kūrėjų, Nacionalinės premijos laureatas Edvardas Gudavičius. Suformulavo šiuolaikinę integralios civilizacijų istorijos koncepciją, nustatė Mindaugo karūnavimo datą. Mirė 2020 m.
Mirė
1566 m. – žymiausias Osmanų dinastijos valdovas Siuleimanas I (71 m.). Dėl jo dvaro prabangos Europoje dar vadintas Siuleimanu Puikiuoju.
1998 m. – japonų kino režisierius Akira Kurosava (88 m.). Tarptautinį pripažinimą pelnė ir Vakarų domėjimąsi Japonijos kinu paskatino novatoriško pasakojimo filmu „Rasiomonas“.
2007 m. – italų lyrinis tenoras, penkių „Grammy“ apdovanojimų laureatas Luciano Pavarotti (71 m.).
