Įvykiai Lietuvoje
1918 m. Šveicarijos mieste Lozanoje prasidėjo lietuvių visuomenės atstovų pasitarimas dėl Lietuvos valstybės ateities. Jame dalyvavo dalis Lietuvos Tarybos narių ir Šveicarijos bei JAV lietuvių atstovai. Lietuvos atstovai laikėsi bendradarbiavimo su Vokietija pozicijų. JAV atstovai patarė labiau suartėti su Antante ir nepritarė monarchinei Lietuvos valstybingumo formai, siūlė Lozanos konferenciją laikyti aukštesne už Lietuvos Tarybą. Lozanos konferencijai nepavyko suvienyti Lietuvos ir užsienio lietuvių veikėjų.
1939 m. Antanas Gustaitis išbandė lengvąjį bombonešį ANBO-VIII. Su juo pasiekė 411 km per val. greitį.
1951 m. SSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą „Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos SSR“. 1951 m. pradžioje jau beveik 90 proc. visų Lietuvos valstiečių priklausė 4471 kolūkiui. Ištrėmusi paskutinius kolūkių „priešus“ sovietų valdžia 1953 m. paskelbė, kad kolektyvizacija Lietuvoje baigta.
1993 m. įvyko pirmasis viešas Konstitucinio Teismo posėdis.
2000 m. su vizitu į Vilnių atvyko Kinijos parlamento vadovas Li Pengas. Vizito programa dėl Vilniuje posėdžiaujančio tribunolo komunizmo nusikaltimams tirti Kinijos prašymu buvo sutrumpinta nuo dviejų dienų iki kelių valandų. Lietuvos pareigūnai su Li Pengu susitiko Vilniaus oro uoste.
2009 m. Dubingiuose Molėtų rajone perlaidoti 2004 m. Dubingių piliavietėje atrasti ir identifikuoti aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikai.
Įvykiai pasaulyje
1774 m. Filadelfijoje Masačusetso iniciatyva susirinko Didžiosios Britanijos kolonijų Amerikoje atstovų Pirmasis kontinentinis kongresas. Jame dalyvavo 56 delegatai, atstovaujantys 12 kolonijų – nedalyvavo Džordžijos ir dabartinės Kanados atstovai. Kongresas posėdžiavo iki spalio 26 d. Jis pripažino Didžiosios Britanijos įstatymus kolonijose neteisėtais, paskelbė kolonijų teisių deklaraciją, ekonomines sankcijas Didžiajai Britanijai, sukūrė kolonijų sąjungą rengtis ginkluotai kovai su metropolija.
1905 m. Rusija Portsmuto taikos sutartimi, pasirašyta Naujojo Hampšyro valstijoje JAV, pripažino Japonijos politinius, karinius ir ekonominius interesus Korėjoje ir Mandžiūrijoje, perdavė Japonijai nuomojamą Port Artūro bazę bei uostą ir visam laikui atidavė Sachalino pietinę dalį (į pietus nuo 50 lygiagretės). Korėja buvo pripažinta Japonijos įtakos sfera, Mandžiūrija – Kinijos dalimi. Šia sutartimi baigėsi 1904–1905 m. Japonijos ir Rusijos karas, po kurio Japonija įsitvirtino Šiaurės Rytų Azijoje ir įgijo didžiosios valstybės statusą.
1918 m. Rusijos liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą dėl raudonojo teroro prieš kontrrevoliuciją. Pretekstu pradėti represijų prieš oponentus vajų tapo prieš keletą dienų įvykdytas pasikėsinimas prieš bolševikų vadą Vladimirą Leniną.
1972 m. XX vasaros olimpinėse žaidynėse Miunchene palestiniečių teroristinė organizacija „Juodasis rugsėjis“ paėmė įkaitais, o vėliau nužudė 11 Izraelio sportininkų.
1978 m. ukrainiečių astronomas Nikolajus Černychas atrado apie 6 km skersmens asteroidą ir suteikė jam vardą Vilnius.
Gimė
1638 m. – Prancūzijos karalius, vadintas Karaliumi Saule, Liudvikas XIV. Mirė 1715 m.
1786 m. – Rusijos valstybės veikėjas ir mokslininkas, ilgametis Peterburgo mokslų akademijos prezidentas grafas Sergejus Uvarovas. Suformulavo Rusijos imperijos valstybine doktrina tapusios oficialiojo tautiškumo teorijos svarbiausius principus: stačiatikybė, vienvaldystė, tautiškumas. Mirė 1855 m.
1874 m. – architektas, suprojektavęs Lietuvos banko rūmus Kaune, Mykolas Songaila. Mirė 1941 m.
1898 m. – valstybės veikėjas ir diplomatas Stasys Lozoraitis. 1940 m. birželio 2-ąją užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys paskyrė jį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu, jei Lietuva prarastų nepriklausomybę. Šias pareigas S.Lozoraitis ėjo iki mirties. Mirė 1983 m.
1946 m. – anglų roko dainininkas ir dainų autorius, grupės „Queen“ vokalistas Freddie Mercury. Mirė 1991 m.
1948 m. – aktorė Vaiva Mainelytė.
Mirė
1848 m. – rusų architektas, vėlyvojo klasicizmo atstovas Vasilijus Stasovas (79 m.). Suprojektavo Švenčiausios Trejybės, arba Izmailovo, soborą ir Naująjį ermitažą Sankt Peterburge, perstatė generalgubernatoriaus rūmus Vilniuje, dabartinę Prezidentūrą.
1857 m. – prancūzų filosofas, pozityvizmo pradininkas Auguste’as Comte’as (59 m.). Sukūrė sociologijos terminą – šį mokslą laikė vienu svarbiausių.
1997 m. – albanų kilmės indų katalikų vienuolė, misionierė Motina Teresė, arba Teresė iš Kalkutos (87 m.). 2016 m. paskelbta šventąja.
