Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Lietuva ir Latvija Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai. Šalys daugiausia ginčijosi dėl Palangos. Komisiją sudarė po du kiekvienos šalies atstovus ir pirmininkas, kuriuo turėjo būti Didžiosios Britanijos atstovas – juo paskirtas Edinburgo universiteto profesorius Jamesas Youngas Simpsonas.
1926 m. ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Mykolas Sleževičius Maskvoje pasirašė Lietuvos ir SSRS nepuolimo ir neutraliteto sutartį, pagal kurią Lietuvai sovietai dar kartą pripažino Vilniaus kraštą, tačiau tuo pačiu lietuviai įsipareigojo sovietams teikti informaciją apie Lietuvos kaimyninių šalių politiką. Numatytas sutarties galiojimo terminas buvo 5 metai, vėlesniais protokolais (1931 ir 1934 m.) ji du kartus pratęsta.
1988 m. Gedimino aikštėje Vilniuje mitingą organizavo Lietuvos laisvės lyga. Milicija užtvėrė visus kelius į aikštę, bet vis tiek susirinko keliolika tūkstančių žmonių. Milicijai buvo įsakyta juos išvaikyti, panaudotos guminės lazdos. Kitą dieną Sąjūdis ir Lyga surengė bendrą protesto akciją prieš milicijos žiaurumą, spalio 4-ąją piketuotojai pareikalavo, kad dėl panaudoto smurto atsistatydintų Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila.
Įvykiai pasaulyje
1919 m. Rygoje įkurtas Latvijos universitetas – dabar didžiausia šalies aukštoji mokykla.
1928 m. škotų mikrobiologas Alexanderis Flemingas iš pelėsinio grybelio sporų išskyrė stafilokoko kolonijų augimą stabdančią medžiagą – antibiotiką peniciliną.
1939 m. po 20 dienų atkaklaus pasipriešinimo naciams kapituliavo Varšuvos gynėjai. Iki spalio 5 d. visa Lenkija buvo okupuota.
1939 m., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Maskvoje buvo pasirašyta SSRS ir Vokietijos sutartis dėl sienų ir draugystės. Agresorės pasidalino Lenkiją – rytinė dalis atiteko SSRS, šiaurinė ir vakarinė dalis – Vokietijai, likusioje teritorijoje vokiečiai sukūrė Generalinę guberniją. Pagal sutarties slaptąjį protokolą visos Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija) atiteko SSRS įtakos sferai. Estija, Latvija ir Lietuva buvo ultimatyviai priverstos sudaryti savitarpio pagalbos sutartis su Sovietų sąjunga ir įsileisti jos karines įgulas, Suomija ultimatumą atmetė.
1939 m. Sovietų sąjunga privertė Estiją pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią įgijo teisę laikyti Estijoje 25 tūkst. kareivių – Estijos kariuomenę sudarė apie 15 tūkst. žmonių. Apkaltinusi Estijos vyriausybę sutarties pažeidimu 1940 m. SSRS Estiją okupavo.
1941 m. Vokietijos ir Rumunijos kariuomenė po 5 dienas trukusių mūšių užėmė Krymo pusiasalį su žemynu jungiančią Perekopo sąsmauką, vėliau – ir visą pusiasalį.
1961 m. Sirijoje įvyko karinis perversmas, kurį palaikė dauguma šalies politinių jėgų. Iširo Sirijos ir Egipto 1958 m. sudarytas valstybinis darinys Jungtinė Arabų Respublika, Sirija tapo nepriklausoma. Egiptas su tuo sutiko.
1994 m. plaukdamas iš Talino į Stokholmą Baltijos jūroje netoli Turku miesto Suomijoje nuskendo keltas „Estonia“. Išgelbėti 137, be žinios dingo 757, atpažinti 95 nuskendę ar vandenyje sušalę žmonės. Katastrofoje žuvo septyniolikos šalių piliečiai, tarp jų trys lietuviai. Oficiali Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinė komisija nustatė, kad laivo katastrofos priežastys buvo jo konstrukcijos trūkumai ir nepalankios oro sąlygos.
Gimė
1533 m. – Transilvanijos kunigaikštis, vėliau išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Steponas Batoras. Prieš tai raštu Lietuvos atstovams patvirtino, kad Abiejų Tautų Respublika yra dviejų lygiateisių ir savarankiškų valstybių federacija. Mirė 1533 m.
1571 m. – italų dailininkas Caravaggio. Mirė 1610 m.
1867 m. – rašytoja Sofija Pšibiliauskienė. Kartu su seserimi Marija Lastauskiene pasirašinėjo Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Mirė 1926 m.
1923 m. – italų kino aktorius Marcello Mastroianni. Mirė 1996 m.
1934 m. – prancūzų kino aktorė Brigitte Bardot.
Mirė
1891 m. – amerikiečių rašytojas, romano „Mobi Dikas“ autorius Hermanas Melville’is (72 m.).
1895 m. – prancūzų chemikas ir mikrobiologas Louis Pasteras (72 m.). Atrado infekcinių ligų juodligės, pasiutligės, raudonligės sukėlėjus, sukūrė pirmuosius skiepus nuo juodligės, pirmasis paskiepijo žmogų nuo pasiutligės, sukūrė pasterizavimo metodą.
1966 m. – prancūzų gydytojas psichiatras, rašytojas, vienas žymiausių siurrealizmo pradininkų ir teoretikų André Bretonas (70 m.).
1970 m. – Egipto prezidentas Gamalis Abdelis Nasseras (52 m.). Jam valdant Egiptas atvirai suartėjo su komunistinėmis valstybėmis. Išprovokavo karus su Izraeliu.
1978 m. – popiežius, pirmasis pasirinkęs dvigubą vardą, Jonas Paulius I (65 m.). Jo pontifikatas truko tik 33 dienas. Dėl itin šilto bendravimo su aplinkiniais Italijoje buvo vadinamas „Dievo šypsena“.
2009 m. – pirmoji Lietuvos televizijos diktorė Gražina Bigelytė-Bulavienė (71 m.).
2016 m. – iš Lietuvos kilęs Izraelio politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas (93 m.). Prisidėjo prie konflikto Artimuosiuose Rytuose taikaus sureguliavimo, su Yitzhaku Rabinu ir Yasseru Arafatu pasirašė sutartį dėl laipsniško Palestinos autonomijos įkūrimo Gazos ruože ir Jeriche.
