Įvykiai Lietuvoje
1422 m. LDK ir Lenkijos kariuomenių stovykloje prie Melno ežero Lenkijoje Vokiečių ordinas sudarė su Lietuva ir Lenkija taikos sutartį ir nustatė sienas tarp valstybių. Ordinas galutinai atsisakė Užnemunės ir Žemaitijos, bet jam liko Nemuno žemupio dešiniojo kranto 2 mylių pločio lietuviškų žemių ruožas, nuo XX a. vadinamas Klaipėdos kraštu. Melno taika visam laikui pripažino Lietuvai Žemaitiją ir Užnemunę, bet netenkino nė vienos pusės: Lietuvos – nes atskyrė vakarines lietuvių žemes ir jose besiformuojančią Mažąją Lietuvą, Ordino – dėl to, kad Lietuvai tekęs pajūrio ruožas tarp Palangos ir Šventosios perskyrė Vokiečių ir Livonijos ordinus. Melno sutarties nustatyta siena išliko iki 1919 m. Versalio taikos.
1605 m. Salaspilio mūšyje netoli Rygos Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė sutriuškino švedų kariuomenę, kuri tuo metu laikyta stipriausia Europoje. Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas. Pats Karolis IX su kariuomenės likučiais išplaukė atgal į Švediją. Ryga buvo išgelbėta nuo švedų.
1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos bankas. Rugsėjo 28 d. jo valdytoju paskirtas Vladas Rafaelis Jurgutis.
1927 m. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Vatikanu. Pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas išsprendė Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios konfliktą, prasidėjusį 1925 m. vasario 10 d. pasirašius Lenkijos ir Šventojo Sosto konkordatą, pagal kurį Vilniaus arkivyskupija tapo Bažnyčios Lenkijoje administraciniu vienetu.
Įvykiai pasaulyje
1825 m. Anglijoje atidaryta pirmoji pasaulyje 40 km ilgio keleivinio geležinkelio linija tarp Darlingtono ir Stoktono prie Tiso. Vagonus traukė garo varomas lokomotyvas, sukonstruotas anglų inžinieriaus George’o Stephensono. Pagal jo projektą buvo nutiesta ir pirmoji geležinkelio linija.
1940 m. Berlyne Vokietija, Italija ir Japonija dešimčiai metų sudarė ekonominio, karinio ir politinio bendradarbiavimo sutartį. Berlyno paktą pasirašiusios valstybės faktiškai pasidalijo pasaulį įtakos sferomis: Vokietija ir Italija įsipareigojo įvesti vadinamąją naująją tvarką Europoje, Japonija – Azijoje. Paktas buvo nukreiptas prieš demokratines pasaulio valstybes ir SSRS. Prie jo paskui prisijungė nuo Vokietijos priklausančios Vengrija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija, dar vėliau – Suomija, Tailandas, Kroatija.
Gimė
1919 m. – gydytoja oftalmologė Emilija Daktaravičienė. Paskelbė apie 400 straipsnių apie akių ligas, aklumo ir silpnaragystės priežastis. Mirė 2015 m.
1942 m. – aktorė Doloresa Kazragytė.
Mirė
1590 m. nuo maliarijos mirė popiežius Urbonas VII (69 m.). Tai trumpiausiai per visą Bažnyčios istoriją pontifikavęs popiežius – juo išbuvo 12 dienų.
1612 m. – katalikų teologas, jėzuitas, pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga (apie 76 m.).
1660 m. – pranciškonas vienuolis, katalikų šventasis Vincentas Paulietis (apie 79 m.). Rūpinosi vargšais, steigė ligonines, pamestinukų namus, parapines brolijas.
1917 m. – prancūzų dailininkas impresionistas Edgaras Degas (83 m.).
1942 m. – Vasario 16-osios Akto signataras, ekonomistas Jonas Smilgevičius (72 m.).
