Įvykiai Lietuvoje
1572 m. rugsėjo 24–27 d. Rūdninkuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės pilaitėje, vyko LDK senatorių ir aukštųjų pareigūnų suvažiavimas. Sukviestas per tarpuvaldį (bekaralmetį) po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto mirties apsvarstyti valstybės saugumo, gynybos ir naujos Lietuvos didžiojo kunigaikščio kandidatūros klausimus. Suvažiavimas sutiko, kad Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras būtų išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, dėl to pas carą buvo išsiųstas pasiuntinys, tačiau pasiuntinys su raštu LDK didiko Jono Hlebavičiaus iniciatyva buvo sulaikytas ir Maskvos nepasiekė.
1919 m. Didžioji Britanija „de facto“ pripažino Lietuvos laikinąją vyriausybę.
1992 m. įsteigtas Labanoro regioninis parkas.
2004 m. belgų trupės „Victoria“ spektakliu Jaunimo teatro scenoje prasidėjo pirmasis tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“. Jo sumanytojai – Vilniaus savivaldybė ir Oskaro Koršunovo teatras.
2005 m. Šiaulių katedroje pradėtas Dievo tarnaitės Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės) beatifikacijos bylos procesas. Barbora Žagarietė (1628–1648) buvo dvarininkų duktė, garsėjo savo pamaldumu ir atjauta baudžiauninkams. Po mirties jos kūnas ilgai laikėsi nesuiręs, žmonės rengdavo Žagarietės šventes su iškilmingomis eisenomis. Caro laikais jos palaikai ne kartą buvo išniekinti, o 1963 m. dingo.
2006 m. Lietuvos televizija per palydovus pradėjo transliuoti programą užsieniui „LTV World“.
Įvykiai pasaulyje
622 m. (diena spėjama) baigėsi hidžra – musulmonų pranašo Mahometo ir jo mokymo sekėjų persikėlimas iš Mekos į Mediną. Joje gyvenę arabai pripažino Mahometą vadu. Mediną pradėta vadinti pranašo miestu.
787 m. Nikėjoje (dabar Turkijos miestas Iznikas) atnaujintas septintasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Susirinkimas prasidėjo 786 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šventųjų paveikslų gerbimo priešininkai (ikonoklastai) jį nutraukė. Nikėjos II susirinkimas išdėstė mokymą apie pagarbą Viešpaties ir šventųjų paveikslams, atskyrė sąvokas „garbinti“ ir „gerbti“: tik vienas Dievas gali būti garbinamas, o kūriniai – gerbiami. Susirinkimo nutarimus pripažįsta Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčios.
1706 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II ir Švedijos karalius Karolis XII Altranšete pasirašė sutartį, kuria Augustas II atsisakė sosto ir sąjungos su Rusija, kaip Saksonijos kurfiurstas įsipareigojo švedų kariuomenei suteikti žiemojimo būstus. Po rusų pergalės Poltavos mūšyje Augustas II paskelbė Altranšteto sutartį negaliojančia.
1810 m. Leono saloje netoli Kadiso miesto pradėjo posėdžiauti Ispanijos steigiamasis susirinkimas – Kadiso kortesai. 1812 m. kortesai paskelbė vadinamąją Kadiso konstituciją, pagal kurią Ispanija tapo konstitucine monarchija. Buvo įsteigtas įstatymų leidžiamasis organas – vienų rūmų Parlamentas, kuriame nei Bažnyčia, nei diduomenė neturėjo kokia nors privilegijuota tvarka išrinktų savo atstovų. Buvo panaikinta inkvizicija.
1852 m. prancūzų išradėjas Henry Giffard’as išbandė jo sukonstruotą pirmąjį garo varikliu varomą cigaro formos aerostatą – dirižablį. Iš Paryžiaus hipodromo jis pakilo į maždaug 1800 m aukštį ir nuskridęs 27,5 km nusileido Trape. Dirižablio greitis buvo apie 8 km per val. Šis skrydis laikomas pirmuoju pilotuojamu motoriniu skrydžiu.
1941 m. SSRS prisijungė prie Atlanto chartijos, kai kuriais jos klausimais, pirmiausia dėl Baltijos šalių okupacijos, pareikšdama kitokią nuomonę.
1948 m. įkurta Japonijos automobilių ir motociklų gamybos bendrovė „Honda Motor Co.“.
1949 m. dėl masinės karo pabėgėlių emigracijos į Australiją ir Ameriką Vokietijoje uždarytas Pabaltijo universitetas. Baltijos šalių karo pabėgėliai jį įsteigė 1946 m. Hamburge, vėliau universitetas veikė Pineberge. Per devynis veiklos semestrus universitetą iš viso baigė 76 studentai: 53 latviai, 16 lietuvių ir 7 estai.
1973 m. buvusi Portugalijos kolonija Afrikoje Bisau Gvinėja paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1989 m. Misisaugoje, į vakarus nuo Toronto, atidarytas Kanados lietuvių muziejus-archyvas.
1990 m. Islandijos užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas Jungtinių Tautų posėdyje Niujorke pareiškė, kad Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimas yra vienintelis būdas SSRS ir Baltijos šalių santykių problemai išspręsti. Osle vykstančioje Generalinėje Asamblėjoje Islandijos konsulas paragino pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
Gimė
1725 m., kitais duomenimis – rugsėjo 28 d., gimė airių filantropas ir verslininkas, alaus daryklos „Arthur Guinness Son&Co“ įkūrėjas Arthuras Guinnessas. Mirė 1803 m. „Guinness“ kompanijos iniciatyva ir užsakymu 1955 m. buvo išleista pirmoji „Guinnesso rekordų knyga“.
1896 m. – amerikiečių rašytojas Francis Scottas Fitzgeraldas. Vaizdavo vadinamojo džiazo amžiaus amerikiečių gyvenimą, žymiausias romanas – „Didysis Getsbis“. Mirė 1940 m.
1900 ar 1902 m. – Irano valstybės ir religinis veikėjas, šiitų dvasininkas ajatola Ruhollah Khomeini. Buvo paskelbtas Irano revoliucijos dvasiniu vadovu. Inicijavo referendumą, kuris 1979 m. patvirtino konstituciją, pagal kurią šalis buvo paskelbta Irano Islamo Respublika, o R.Khomeini tapo valstybės vadovu iki gyvos galvos. Jo valdymo laikotarpiui buvo būdinga ūkiniai sunkumai ir politinis nestabilumas, nužudyta tūkstančiai režimo priešininkų. Buvo Irano izoliacijos nuo Vakarų valstybių, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų, šalininkas. Mirė 1989 m.
1950 m. – aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Eglė Gabrėnaitė.
1960 m. – Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius.
1960 m. – poetas, Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas.
Mirė
1621 m. per Chotino mūšį su turkais netikėtai mirė LDK karo ir valstybės veikėjas Jonas Karolis Chodkevičius (apie 61 m.). Vadovavo LDK kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiais švedais. Laimėjo keletą didelių mūšių, svarbiausias – Salaspilio mūšis 1605 m. Įkūrė Kretingą, čia 1603 m. įsteigė bernardinų vienuolyną ir parapiją, vėliau pastatydino bažnyčią, kurioje įrengė šeimos mauzoliejų, parūpino vargonus. Įkūrė Kražių kolegiją, Skuode – mokyklą ir pastatydino bažnyčią.
1920 m. – rusų auksakalys ir juvelyras Peteris Carlas Fabergé (74 m.). Sukūrė prabangių, meistriškai padarytų buitinių reikmenų ir dekoratyvinių dirbinių, iš jų vieni žymiausių – Velykų kiaušiniai. Pagrindiniai jo užsakovai buvo Rusijos imperatoriai Aleksandras III ir Nikolajus II.
1961 m. – JAV valstybės veikėjas Benjaminas Sumneris Wellesas (68 m.). Parengė deklaraciją, kuria Jungtinės Valstijos nepripažino Baltijos valstybių 1940 m. okupacijos.
