Įvykiai Lietuvoje
1917 m. įvyko steigiamasis Lietuvos krikščionių demokratų partijos susirinkimas, apsvarstyta programa, kuri, stengiantis apeiti vokiečių cenzūrą, vėliau publikuota įrašant 1915 m. datą.
1920 m. rugsėjo 22–23 d. Lenkijos kariuomenė aktyviais veiksmais Pietų Užnemunėje privertė Lietuvos karius trauktis. Lenkai pasiekė Druskininkų tiltą ir persikėlė per Nemuną. Lietuviškas Seinų kraštas buvo prarastas, persikėlusi per Nemuną Lenkijos kariuomenė užėmė Pietryčių Lietuvą ir sudarė Lucjano Żeligowskio rinktinei patogias pozicijas užgrobti Vilnių.
1929 m. prezidentas Antanas Smetona atleido iš ministro pirmininko pareigų savo pagrindinį konkurentą Augustiną Voldemarą ir formuoti naują Vyriausybę patikėjo savo svainiui Juozui Tūbeliui. J.Tūbelis į savo kabinetą įtraukė visus A.Voldemaro vyriausybės ministrus.
1931 m. Valstybės teatro Šiaulių skyriuje parodytas pirmasis spektaklis – Carlo Gozzi „Princesė Turandot“, režisiuotas Boriso Dauguviečio. Ši data laikoma Šiaulių dramos teatro pradžia.
1943 m. rugsėjo 23–24 d. panaikintas Vilniaus getas. Darbingi vyrai ir moterys (apie 11 tūkst.) išsiųsti į Estijos ir Latvijos koncentracijos ir darbo stovyklas, senoliai, moterys ir vaikai (apie 3500) – į koncentracijos stovyklas nacių okupuotoje Lenkijoje.
1989 m. rugsėjo 23–24 d. Vilniuje „Žinijos“ draugijos pastate įvyko Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
Įvykiai pasaulyje
1122 m. Vormse popiežius Kalikstas II ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas V sudarė sutartį, kuria buvo pripažinta Bažnyčios hierarchų dvilypė padėtis – jų priklausymas ir nuo dvasinės, ir nuo pasaulietinės valdžios – ir sureguliavo jų skyrimo tvarką. Priėmus Vormso konkordatą imperatoriaus įtaka vyskupams susilpnėjo.
1905 m. Švedijos Karlstado mieste Norvegijos ir Švedijos atstovai pasirašė susitarimą dėl Švedijos ir Norvegijos unijos (galiojo nuo 1814 m.) nutraukimo ir nepriklausomos Norvegijos valstybės sukūrimo. Susitarimais buvo nustatyta neutrali pasienio zona, bemuitis Švedijos prekių tranzitas per Norvegijos teritoriją, pasienio vandens telkinių naudojimo sąlygos ir kita. Norvegijos teritorinį vientisumą, numatytą šių susitarimų, 1907 m. lapkričio 2 d. garantavo Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Vokietija.
1923 m. Bulgarijoje prasidėjo komunistų surengtas sukilimas turint tikslą nuversti diktatoriaus Aleksandro Cankovo vyriausybę. Po savaitės Rugsėjo sukilimą numalšinus Bulgarijoje komunistų partija buvo uždrausta.
1932 m. karalius Ibn Saudas išleido dekretą, kuriuo jo valdomas Arabijos pusiasalio Chidžazo ir Nadžo sritis sujungė į vieną valstybę, kurią pavadino Saudo Arabijos Karalyste. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė – Karalystės suvienijimo diena.
1943 m. Adfolfui Hitleriui reikalaujant Benito Mussolini Vokietijos okupuotoje Šiaurės ir Vidurio Italijoje įkūrė marionetinę Italijos socialinę respubliką. Jos vadovu tapęs B.Mussolini deklaravo grįžimą prie pradinio fašistinio judėjimo radikalumo, dar vadinamo fašistiniu socializmu. Satelitinė Italijos socialinė respublika žlugo kartu su nacių Vokietija.
1955 m. Pakistanas prisijungė prie vasarį Turkijos ir Irako sudaryto Bagdado pakto. Jam dar priklausė Didžioji Britanija, lapkritį prisijungė Iranas. Pakto šalys sutarė bendradarbiauti siekdamos išsaugoti taiką ir stabilumą regione ir užkirsti kelią Sovietų sąjungos ekspansijai ir komunistinių režimų plitimui.
Gimė
63 m. prieš Kristų – Cezario įsūnis, Romos imperatorius Gajus Julijus Cezaris Oktavianas. Iš Senato gavo prievardį Augustas (šventasis), kuris vėliau tapo Romos imperatorių titulu. Formaliai atkūrė respubliką, iš tiesų įvedė naują monarchijos formą – principatą. Tapęs princepsu (pirmuoju Senate) užėmė daugelį svarbiausių pareigų, vėliau tapo didžiuoju pontifiku (vyriausiuoju žyniu). Sustiprino pilietinių karų nualintą valstybę. Mirė 14 m. po Kristaus.
1890 m. – Vokietijos karo veikėjas Friedrichas Paulus. Buvo vienas Barbarosos plano rengėjų, jo vadovaujama 6-oji vokiečių armija puolė Stalingradą, čia patyrė pralaimėjimą, pateko į nelaisvę. Sutiko dalyvauti SSRS įkurto propagandinio Laisvosios Vokietijos nacionalinio komiteto veikloje, ragino Vokietijos karius pasiduoti. 1946 m. liudijo Niurnbergo tarptautiniame tribunole, vėliau dalyvavo kuriant VDR kariuomenę. Mirė 1957 m.
1900 m. – aktorė, Pasaulio tautų teisuolė Elena Žalinkevičaitė. Mirė 1986 m.
1961 m. – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Mirė
76 m. – pirmasis šv.Petro įpėdinis, popiežius kankinys Linas. Gimimo data nežinoma.
1835 m. – italų kompozitorius, vienas žymiausių „bel canto“ stiliaus kūrėjų Vincenzo Bellini (33 m.). Sukūrė 11 operų, iš jų žymiausia – „Norma“.
1870 m. – prancūzų rašytojas Prosperas Mérimée (66 m.).
1939 m. – austrų psichologas ir psichiatras Sigmundas Freudas (83 m.).
1973 m. – Čilės poetas ir visuomenės veikėjas, Nobelio premijos laureatas Pablo Neruda (69 m.). Po karinio perversmo laikytas namų arešte.
1994 m. – sportinio ėjimo olimpinis vicečempionas Antanas Mikėnas (70 m.).
