Įvykiai Lietuvoje
1236 m. per pirmąjį kryžiaus žygį į Lietuvą kalavijuočius prie Šiaulių Saulės mūšyje sutriuškino žemaičiai. Po mūšio sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, Kalavijuočių ordinas neteko visų Dauguvos kairiajame krante užkariautų baltų žemių ir 1237 m. tapo Vokiečių ordino autonomine šaka –Livonijos ordinu. Keliolika metų ordinai lietuvių žemių nepuldinėjo, tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.
1917 m. Vilniuje darbą baigė Lietuvių konferencija. Joje dalyvavo 222 atstovai (kitais duomenimis, 214), tarp jų – 66 kunigai ir 65 ūkininkai. Konferencijos rezoliucijoje pabrėžta, kad Lietuva turi būti nepriklausoma ir demokratinė valstybė su etninėmis sienomis, joje turi būti įgyvendintos ekonominės reformos, tautinėms mažumoms garantuotos jų kultūrai plėtoti tinkamos sąlygos. Galutinai nustatyti nepriklausomos Lietuvos santvarką ir santykius su kitomis valstybėmis pavesta visų Lietuvos gyventojų išrinktam Steigiamajam Seimui.
1920 m. Lenkija, siekdama išnaudoti savo karinį pranašumą, pažeidė Tautų Sąjungos raginimu sudarytas Lenkijos ir Lietuvos paliaubas, ir atnaujinusi puolimą užėmė Seinus.
1921 m. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą. Lietuva į šią organizaciją prašėsi dar 1920 m., tačiau dėl geopolitinių priežasčių tada jai buvo leista dalyvauti tik Sąjungos techninėse organizacijose.
1941 m. nacių Vokietijos civilinė okupacinė administracija, išvakarėse užėmusi Lietuvių aktyvistų fronto štabą, nutraukė Fronto veiklą. Frontas pasivadino Lietuvių frontu ir pradėjo nelegalią veiklą.
1991 m. rugsėjo 22– spalio 5 d. Vilniuje vyko pirmasis tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas.
1992 m. Ignalinos atominės elektrinės statytojų miestas Sniečkus pakeitė pavadinimą į Visaginas.
1993 m. teisinumo ministras Jonas Prapiestis pasirašė įsakymą įregistruoti Lietuvos judėjimo už seksualinę lygybę įstatus.
2018 m. rugsėjo 22–23 d. su apaštališkuoju vizitu Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus.
Įvykiai pasaulyje
1499 m. Šveicarijos konfederacijai ir Šventosios Romos imperatoriui sudarius Bazelio sutartį baigėsi Švabų karas ir Šveicarija faktiškai tapo nepriklausoma. Formaliai jos nepriklausomybę Šventoji Romos imperija pripažino tik po 150 metų Vestfalijos sutartimi.
1792 m. Prancūzijos nacionalinis konventas panaikino monarchiją ir paskelbė Prancūziją respublika. Pirmoji respublika gyvavo iki 1799 m. lapkričio, kai Napoleonas I įtvirtino savo vienvaldystę, o1804 m. atkūrė monarchiją.
1862 m. vykstant JAV pilietiniam karui prezidentas Abrahamas Lincolnas paskelbė, kad nuo 1863 m. sausio 1 d. naikinama vergija.
1908 m. (pagal Grigaliaus kalendorių – spalio 5-ąją) Bulgarijos kunigaikštis Ferdinandas I, pasinaudojęs jaunaturkių revoliucija Turkijoje, Veliko Tirnovo miesto cerkvėje paskelbė Bulgarijos nepriklausomybės nuo Osmanų imperijos manifestą ir pasiskelbė caru. Rugsėjo 22-ąją Bulgarija švenčia Nepriklausomybės dieną.
1939 m. nacistinė Vokietija jos užimtą Lenkijos Bresto miestą (dabar priklauso Baltarusijai) ir tvirtovę perdavė Sovietų sąjungai. Ta proga mieste įvyko bendras SSRS ir Vokietijos kariuomenių paradas. Perdavimo procedūra baigėsi nacistinės Vokietijos vėliavos nuleidimu ir SSRS vėliavos pakėlimu.
1960 m. savivaldi Prancūzijos Sudano respublika pasiskelbė nepriklausoma ir pasivadino Malio Respublika. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1980 m. Irakui užpuolus Iraną prasidėjo Irako ir Irano karas, trukęs iki 1988 m.
1993 m. rugsėjo 22-osios pirmosiomis valandomis, naktį, prasidėjo neeilinė Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos sesija, sušaukta, anot sesijos organizatorių, šalyje įvykdžius valstybinį perversmą. Išvakarėse, rugsėjo 21-osios vakare, prezidentas Borisas Jelcinas pareiškimu per televiziją nutraukė Rusijos liaudies deputatų suvažiavimo ir Aukščiausiosios Tarybos veiklą ir paskelbė rinkimus į Federacinį Susirinkimą. Savo ruožtu Aukščiausioji Taryba panaikino prezidento įgaliojimus ir viceprezidentą Aleksandrą Ruckojų paskelbė laikinai einančiu prezidento pareigas. B.Jelcinas įsakė blokuoti Aukščiausiosios Tarybos pastatą (vadinamuosius Baltuosius rūmus). Rusija iki spalio 4 d. stovėjo ant pilietinio karo slenksčio.
Gimė
1791 m. – anglų fizikas ir chemikas, vienas elektromagnetizmo kūrėjų Michaelas Faraday. Mirė 1867 m.
1875 m. – dailininkas ir kompozitorius, vienas žymiausių Lietuvos menininkų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Mirė 1911 m.
1932 m. – Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Mirė 2010 m.
1935 m. – dainininkas, vienas geriausių Lietuvos tenorų, Nacionalinės premijos laureatas Virgilijus Kęstutis Noreika. Mirė 2018 m.
1935 m. – dailininkas scenografas Rimtautas Gibavičius. Mirė 1993 m.
1958 m. – italų dainininkas Andrea Bocelli.
Mirė
1236 m. Saulės mūšyje žuvo paskutinis Kalavijuočių ordino magistras, estų žemių užkriautojas Volkewinas. Buvo kilęs iš Naumburgo prie Zalės, Ordinui vadovavo nuo 1209 m.
1774 m. – popiežius Klemensas XIV (68 m.). Išrinktas popiežiumi kaip jėzuitų priešininkas 1773 m. jėzuitų ordiną panaikino. Rėmė Šventosios Romos imperatorės Marijos Teresės pastangas užkirsti kelią Abiejų Tautų Respublikos I padalijimui.
1969 m. – Vasario 16-osios Akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis (84 m.).
