Įvykiai Lietuvoje
1860 m. (pagal senąjį Julijaus kalendorių – rugsėjo 4-ąją) į Vilnių iš Daugpilio, tuomet vadinto Dinaburgu, atvyko pirmasis traukinys.
1923 m. rugsėjo 17–22 d. Lietuvoje vyko pirmasis visuotinis gyventojų surašymas. Prieš tai Lietuva buvo padalyta į 24 surašymo apygardas. Apygarda atitiko administracinę apskritį ir miestus, turinčius apskrities teises. Surašymo duomenimis (be Klaipėdos ir Vilniaus krašto), Lietuvoje tuo metu gyveno 2 028 971 gyventojas.
1991 m. Lietuva kartu su Latvija ir Estija tapo Jungtinių Tautų narėmis. Priešais Jungtinių Tautų būstinę Niujorke buvo iškelta Lietuvos vėliava.
Įvykiai pasaulyje
1374 m. Lenkijos ir Vengrijos karalius Liudvikas I Didysis išleido Košicės privilegiją bajorams, kurioje pažadėjo išsaugoti Lenkijos teritorinį vientisumą ir visus bajorus atleisti nuo mokesčių valstybei, jei vienai iš trijų jo dukterų (sūnų neturėjo) bus leista tapti Lenkijos sosto įpėdine. Privilegija sudarė prielaidas formuotis Lenkijos privilegijuotam bajorų luomui ir ilgainiui lėmė bajorijos politinį įsigalėjimą.
1787 m. Didžiosios Britanijos Šiaurės Amerikos kolonijų antrasis Kontinentinis kongresas priėmė JAV konstituciją. Konstituciją ratifikavus visoms valstijoms ir 1789 m. jai įsigaliojus Kontinentinio kongreso funkcijas perėmė JAV Kongresas.
1918 m. Taline įkurti Specialieji inžinerijos kursai, vėliau pertvarkyti į Talino technikos universitetą – vieną didžiausių Estijos aukštųjų mokyklų.
1930 m. Ispanijos politinės partijos San Sebastiano mieste pasirašė susitarimą dėl antimonarchistinio sukilimo, turėjusio Ispaniją paskelbti respublika. Numatytas valstybės perversmas turėjo įvykti gruodžio 15-ąją, tačiau sukilimą rengę kariškiai per anksti pradėjo karinius veiksmus ir sukilimas žlugo.
1939 m. Vokietijos kariuomenei puolant Lenkiją iš vakarų, į Lenkijos rytinę dalį čia gyvenančių baltarusių ir ukrainiečių gynimo pretekstu įžengė SSRS kariuomenė. Taip pradėta įgyvendinti Molotovo–Ribbentropo pakto susitarimus.
1978 m. Vašingtone, tarpininkaujant JAV prezidentui Jimmy Carteriui, Egiptas ir Izraelis pasirašė vadinamųjų Kemp Deivido susitarimų dokumentus, kurie numatė Izraelio ir Egipto taikos sutarties apmatus ir taikos Artimuosiuose Rytuose atkūrimo sąlygas. Jais buvo numatyta Egiptui grąžinti Sinajaus pusiasalį, palestiniečiams suteikti ribotą savivaldą Vakarų Krante ir Gazos ruože. Pasirašius susitarimus pablogėjo Egipto santykiai su kitomis arabų valstybėmis ir sustiprėjo jo izoliacija. Susitarimus pasirašę Anwaras Sadatas ir Menahemas Beginas 1978 m. buvo įvertinti Nobelio taikos premija.
Gimė
1826 m. – vokiečių matematikas Bernhardas Riemannas. Išplėtojo analizinių funkcijų teorijos geometrinius metodus, išreiškė funkcijas trigonometrinėmis eilutėmis. Mirė 1866 m.
1857 m. – rusų mokslininkas, aerodinamikos ir raketų dinamikos vienas kūrėjų, kosmonautikos pradininkas Konstantinas Ciolkovskis. Vaikystėje susirgęs skarlatina apkurto ir negalėjo mokytis įprastoje mokykloje, todėl mokėsi savarankiškai. Numatė kosminių stočių veikimo galimybę, daugelis jo iškeltų idėjų vėliau buvo pritaikytos raketų gamyboje. Mirė 1935 m.
1916 m. – Mongolijos valstybės veikėjas Yumjaagiinas Tsedenbalas. Daugiau kaip keturis dešimtmečius Mongolijoje buvo užėmęs daugelį aukščiausių postų, 1984 m. atleistas iš visų užimamų pareigų persikėlė į Maskvą. Apkaltinus piktnaudžiavimu valdžia buvo pašalintas iš Mongolijos liaudies revoliucinės partijos. Mirė 1991 m.
1950 m. – Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.
1955 m. – dailininkas Algis Skačkauskas. Mirė 2009 m.
Mirė
1879 m. – prancūzų architektas, moksliniais pagrindais pagrįsto restauravimo pradininkas Eugène’as Emmanuelis Viollet‑le‑Ducas (65 m.). Jo svarbiausi restauracijos projektai – Karkasono pilis į pietryčius nuo Tulūzos ir Paryžiaus Dievo Motinos katedra. Jo suprojektuota katedros smailė sudegė per 2019 m. gaisrą.
1938 m. sušaudytas rusų ekonomistas Nikolajus Kondratjevas (46 m.). Sukūrė vadinamąją ilgųjų bangų teoriją, anot kurios, rinkos ekonomikoje, be žinomų vidutinės trukmės (8–12 metų), egzistuoja ir ilgalaikiai (apie 50 metų) ekonominiai ciklai, kurie vėliau buvo pavadinti Kondratjevo ciklais. Buvo kaltinamas, jog šia teorija siekia restauruoti kapitalizmą. Suimtas už tariamą vadovavimą neegzistuojančiai pogrindinei darbo valstiečių partijai.
