Įvykiai Lietuvoje
1792 m. Breste į Abiejų tautų generalinę konfederaciją susivienijo Rusijos remiami Gegužės 3-iosios konstitucijos priešininkai – Targovicos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederatai. LDK generalinei konfederacijai vadovavo Simonas ir Juozapas Kosakovskiai, Aleksandras Mykolas Sapiega ir Ignotas Jokūbas Masalskis. Jų vykdoma vidaus ir užsienio politika nepadėjo išsaugoti Respublikos teritorinio vientisumo ir valstybėje didino chaosą.
1896 m. patvirtintos pirmosios automobilių judėjimo susisiekimo keliais taisyklės. Tą vasarą Lietuvoje buvo įregistruotas ir pirmasis automobilis – Rusijos susisiekimo ministerijos žinybai priklausantis „Panhard et Levassor“ markės 4 vietų lengvasis automobilis.
1968 m. Vilniuje S.Konarskio gatvėje pradėta naujo spalvoto vaizdo televizijos komplekso statyba. Redakcinis korpusas buvo atiduotas naudoti 1973 m., spalvotosios televizijos korpusas – 1976 m. pabaigoje.
Įvykiai pasaulyje
1697 m. dabartinės Serbijos teritorijoje įvyko lemiamas Austrijos ir Turkijos 1683-1699 m. karo mūšis, kurį laimėjo austrai. Zentos mūšyje žuvo apie 30 tūkst. turkų ir tik kiek daugiau nei 400 austrų. Po poros metų Turkija buvo priversta pasirašyti sutartį, kuria Osmanų imperija buvo padalyta, ir prasidėjo jos smukimas.
1973 m. generolo Augusto Pinocheto Ugarte vadovaujami kariškiai Čilėje įvykdė karinį perversmą. Buvo įvesta karinė diktatūra: paleistas Nacionalinis Kongresas, sudaryta karinė chunta, paskelbta apsiausties padėtis, uždraustos valdančiajam Liaudies vienybės blokui priklausančios partijos, kitų partijų veikla sustabdyta (jos uždraustos 1977 m.). Chunta panaikino nuversto prezidento Salvadoro Allende vadinamojo Čilės kelio į socializmą reformas. Per beveik septyniolika karinės diktatūros metų (iki 1990 m.) buvo nužudyta daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, apie 1 mln. emigravo.
2001 m. devyniolika islamo teroristų savižudžių, susijusių su radikalia organizacija „al-Qaeda“, užgrobė 4 keleivinius lėktuvus, skrendančius iš Bostono, Vašingtono ir Niujorko. Du iš jų nukreipė į Pasaulio prekybos centro Niujorke dangoraižius – šie netrukus po smūgių griuvo nuniokodami ir greta buvusius pastatus. Trečią lėktuvą užgrobėjai nukreipė į Pentagoną (dalis pastato sugriuvo), ketvirtas nukrito Pensilvanijoje, keleiviams pabandžius iš teroristų perimti lėktuvo valdymą. Manoma, jis turėjo rėžtis į Baltuosius rūmus arba Kapitolijų. Per šiuos teroro aktus žuvo 2973 žmonės. Dėl šių įvykių tuo metu su vizitu JAV viešėjęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkaus vizitą baigė keliomis dienomis anksčiau nei buvo numatyta. V.Adamkus buvo vienintelis užsienio valstybės vadovas, tuo metu buvęs JAV.
Gimė
1611 m. – žymiausias iki Napoleono I Prancūzijos karvedys Henri de Turenne’as. Laikomas manevrinės karinės strategijos vienu pradininkų, derino platų manevravimą su ryžtingomis kautynėmis, nesilaikė linijinės taktikos – pagrindinį smūgį smogdavo sustiprintu rikiuotės sparnu. Karo strategijos pagrindiniu elementu laikė priešo atskyrimą nuo tiekimo bazių. Kitaip nei dauguma to meto karvedžių, labai rūpinosi kareivių gerove. Žuvo 1675 m.
1865 m. – vienas žymiausių latvių rašytojų, nacionalinis klasikas, visuomenės veikėjas Janis Rainis. Mirė 1929 m.
1894 m. – ukrainiečių kino režisierius, ukrainiečių poetinio kino pradininkas Oleksandras Dovženka. Jo vardu pavadinta kino studija Kijeve. Mirė 1956 m.
1937 m. – poetas ir eseistas, literatūrologas, Nacionalinės premijos laureatas Tomas Venclova.
1945 m. – vokiečių futbolininkas ir futbolo treneris Franzas Beckenbaueris. Laikomas geriausiu XX a. vokiečių futbolininku.
1958 m. – dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Šarūnas Sauka.
Mirė
1670 m. – retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas jėzuitas Žygimantas Liauksminas (apie 74 m.). Parašė pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį.
1823 m. – anglų ekonomistas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas Davidas Ricardo (51 m.).
1960 m. Čikagoje mirė geografas ir visuomenės veikėjas Kazys Pakštas (67 m.).
1971 m. – SSRS veikėjas Nikita Chruščiovas (77 m.). Sovietų sąjungoje pradėjo destalinizacijos procesus ir dalinę komunistinio totalitarinio režimo liberalizaciją, vadinamą atšilimu.
1973 m. per karinį perversmą Čilėje žuvo, kitais duomenimis – nusižudė, Čilės prezidentas Salvadoras Allende (65 m.).
1978 m. Londone sovietinio saugumo agento nužudytas bulgarų rašytojas, žurnalistas ir disidentas Georgas Markovas (49 m.).
