Įvykiai Lietuvoje
1655 m. per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą rusų kariuomenė po dieną trukusio mūšio prie Mūrinio (dabar Žaliojo) tilto užėmė Vilnių. Prasidėjo 6 metus trukusi pirmoji Vilniaus okupacija. Užgrobtą Vilnių kazokai degino ir plėšė, gaisrai mieste truko 17 parų. Lietuvos kariuomenė du kartus –1658 m. lapkritį ir 1660 m. gegužę – nesėkmingai bandė atakuoti Aukštutinėje pilyje įsitvirtinusią rusų įgulą. Sostinę 1661 m. gruodžio 3 d. išvadavo karvedžio Mykolo Kazimiero Paco kariuomenė, padedama miesto gyventojų.
1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku uždaryti bernardinų ir pranciškonų vienuolynai.
1992 m. Lietuvos krepšininkai XXV olimpinėse vasaros žaidynėse Barselonoje iškovojo bronzos medalius. Olimpinių žaidynių mažajame finale susitiko Lietuva ir Jungtinė komanda – taip buvo pasivadinusi buvusiai SSRS atstovaujanti komanda.
1994 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjo Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.
2010 m. naktį praūžęs škvalas, kurio metu vėjo greitis siekė 28–30 m/s, pražudė 4 žmones ir pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.
Įvykiai pasaulyje
1570 m. pasirašius Sen Žermeno taikos sutartį Prancūzijoje baigėsi trečiasis hugenotų, arba pilietinis, karas. Taikos sutartimi hugenotai – Prancūzijos evangelikai reformatai – gavo keturis miestus-tvirtoves bei teisę eiti valstybės pareigas ir išpažinti savo tikėjimą.
1588 m. prie Lamanšo sąsiaurio Gravelino mūšyje Anglija nugalėjo tuo metu didžiausią pasaulyje Ispanijos laivyną Nenugalimąją armadą. Šis laivynas buvo sutelktas ir parengtas įsiveržimui į Angliją, siekiant atkurti joje Katalikų bažnyčią ir nutraukti Anglijos paramą sukilusiems prieš Ispaniją Nyderlandams. Armados nesėkmė pakirto Ispanijos karinio laivyno dvasią ir labai sustiprino anglų kovingumą bei pasitikėjimą savo laivynu.
1786 m. pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas (4810 m) – į jį įkopė šveicaras Michelis-Gabrielis Paccardas, lydimas tarno Jacques’o Balmato.
1900 m. JAV Masačusetso valstijoje Bostone prasidėjo pirmasis Daviso taurės teniso turnyras, kuriame varžėsi JAV ir Jungtinės Karalystės komandos. Longvudo kriketo klube dvi dienas trukusį turnyrą laimėjo JAV komanda.
1918 m. Pirmajame pasauliniame kare prasidėjo Amjeno mūšis. Antantės pajėgos per dvi valandas 16 km pločio fronto ruože į nelaisvę paėmė 16 tūkst. vokiečių karių.
1945 m. Antrajame pasauliniame kare SSRS paskelbė karą Japonijai, kitą dieną SSRS kariuomenė pradėjo karo veiksmus Mandžiūrijoje ir sumušė Japonijos Kvantuno armiją.
1963 m. Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis didysis traukinio apiplėšimas – nusikaltėlių grupuotė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.
1990 m. Irakas Kuveitą oficialiai paskelbė savo 19-ąja provincija. Reaguodamas į tai JAV prezidentas George’as Bushas ginti Kuveito į Saudo Arabiją pasiuntė JAV armiją.
1994 m. įtvirtindami susitaikymą po 46 m. trukusios karo padėties Jordanijos ir Izraelio lyderiai atidarė pirmąjį bendros sienos perėjimo punktą
Gimė
1882 m. – kino režisierius, dailininkas, operatorius, lėlių animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius. Lietuvių animacinio kino pradžia laikomas Kaune jo sukurtas eksperimentinis lėlių filmas „Elniaragių kova“. Manoma, kad tai yra ir pirmasis pasaulyje animacinis lėlių filmas. Mirė 1965 m.
1929 m. – dirigentas ir kompozitorius Lionginas Abarius.
1930 m. – kino režisierius, scenarijų autorius Arūnas Žebriūnas. Mirė 2013 m.
1937 m. – JAV kino ir teatro aktorius Dustinas Hoffmanas. Už vaidmenis juostose „Kramer prieš Kramerį“ ir „Lietaus žmogus“ apdovanotas „Oskarais“.
Mirė
117 m. – Romos imperatorius Trajanas (63 m.). Amžininkų ir vėlesnių istorikų Trajanas vadintas geriausiu imperatoriumi. Jo valdymo metais Romos imperija apėmė didžiausią teritoriją, nukariavo dakų žemes, Nabatėjos karalystę, prisijungė Didžiąją Armėniją ir Mesopotamiją. Romoje ir provincijoje pastatė daug reikšmingų pastatų ir tiltų, tarp jų – Trajano koloną ir forumą Romoje.
2007 m. – viena žymiausių Lietuvos krepšininkių, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ilgametė žaidėja Vitalija Tuomaitė (43 m.).
