Įvykiai Lietuvoje
1259 m. mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas Vokiečių ordinui dovanojo visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Dainavos – daugiausia tas žemes, kurios nepripažino jo valdžios, arba ji jose buvo tik nominali. Dovanotų valdų gyventojai nebuvo linkę lengvai pasiduoti, Ordinas jas galėjo prisijungti tik jėga.
1625 m. švedų kariuomenė pradėjo Biržų pilies apsiaustį. Manoma, kad švedams greitai priartėti prie Biržų ir po ilgos apsiausties užimti vieną svarbiausių Radvilų pilių padėjo Amsterdame Kristupo Radvilos Našlaitėlio išleistas vienas tiksliausių to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių, kuriame buvo pažymėti ir Biržai.
1915 m. Pirmajame pasauliniame kare prasidėjo kautynės prie Kauno tvirtovės pietinių fortų, kurios truko iki rugpjūčio 13-osios. Remiama lėktuvų ir aerostatų vokiečių artilerija šaudė labai taikliai. Daugelis Kauno tvirtovės artilerijos pabūklų buvo apversti, ryšiai nutraukti, apkasai sunaikinti. Tvirtovės gynėjų nuostoliai buvo tokie dideli, kad kariai ėmė stichiškai trauktis iš pozicijų.
Įvykiai pasaulyje
1714 m. rusų karo laivynas pasiekė pirmąją pergalę savo gyvavimo istorijoje. Prie Ganguto (suomiškai – Hanko) pusiasalio Baltijos jūroje imperatoriaus Petro I vadovaujami rusai sutriuškino švedų eskadrą ir užgrobė visus 10 švedų laivų.
1782 m. JAV prezidentas George’as Washingtonas įsteigė „Purpurinės širdies“ ordiną, kuriuo ir dabar apdovanojami sužeisti arba pasižymėję mūšiuose JAV kariai.
1814 m. popiežius Pijus VII paskelbė bulę, kuria atkūrė 1773 m. panaikintą jėzuitų ordiną.
1926 m. Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmosios automobilių „Grand Prix“ varžybos. Jose nugalėjo Robertas Senechalas, 462 kilometrus įveikęs kiek daugiau kaip per keturias valandas. Vidutinis nugalėtojo greitis buvo 116 km per val.
1942 m. Antrajame pasauliniame kare JAV pajėgos pirmą kartą sausumoje surengė karinę puolamąją operaciją prieš Japoniją. Tai įvyko pietinėse Saliamono salose prie Gvadalkanalo.
1959 m. iš Kanaveralo kyšulio į orbitą buvo iškeltas JAV palydovas „Explorer-6“, kuris pirmasis iš kosmoso perdavė Žemės nuotraukas.
1960 m. Dramblio Kaulo Krantas paskelbtas nepriklausoma nuo Prancūzijos valstybe. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1990 m. Nelsono Mandelos vadovaujamas Afrikos nacionalinis kongresas nutraukė 29 metus trukusį partizaninį karą. Tai leido pradėti oficialias derybas dėl apartheido panaikinimo Pietų Afrikoje.
2008 m. atsakydama į rusų invaziją Gruzija pradėjo karinius veiksmus Pietų Osetijoje. Kilo Gruzijai nesėkmingai susiklostęs Pietų Osetijos karas su Rusija – ši įvedė kariuomenę į Pietų Osetiją, pradėjo bombarduoti Gruzijos miestus.
Gimė
1858 m. – kovotojas už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą, Tilžės Akto signataras Martynas Jankus. Vadinamas Mažosios Lietuvos patriarchu. Mirė 1946 m.
1859 m. – tautinio atgimimo veikėjas, varpininkas Juozas Adomaitis-Šernas. Kartu su V.Kudirka organizavo laikraščio „Varpas“ leidimą, buvo jo redaktorius. Mirė 1922 m.
1904 m. – JAV diplomatas Ralphas Bunche’as. Jam tarpininkaujant 1949 m. arabų šalys ir Izraelis pasirašė paliaubų susitarimą, 1950 m. už tai pelnė Nobelio taikos premiją. Mirė 1971 m.
Mirė
1900 m. – vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas, vienas Vokietijos socialdemokratų partijos įkūrėjų ir lyderių Wilhelmas Liebknechtas (74 m.).
1938 m. – rusų aktorius ir režisierius, teatro teoretikas, Maskvos dailės teatro vienas įkūrėjų Konstantinas Stanislavskis (75 m.). Sukūrė savitą, Stanislavskio sistema vadinamą, aktorių rengimo metodą, kuris paplito visame pasaulyje. Jo pagrindu tapo siekis, kad aktorius gyvai išgyventų scenoje vykstantį veiksmą, įsijaustų į personažo charakterį, pajustų jo santykį su aplinka, jo vidinį pasaulį. Parašė šiuo metodu ir autoriaus patirtimi pagrįstą knygą „Aktoriaus saviruoša“.
1941 m. – žymus indų rašytojas, poetas, kompozitorius, visuomenės veikėjas, Nobelio premijos laureatas Rabindranathas Tagorė (80 m.). Pritarė nesmurtinei Indijos nacionalinio išsivadavimo kovai.
