Įvykiai Lietuvoje
1492 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras specialia privilegija išplėtė Ponų Tarybos teises ir apribojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią. Nuo šiol didysis kunigaikštis nebegalėjo bausti Ponų Tarybos narių už kitokios nei valdovo nuomonės išsakymą, be Tarybos žinios keisti kartu su Taryba priimtų nutarimų. Ponų Taryba įgijo teisę atmesti didžiojo kunigaikščio jai siūlomus svarstyti klausimus. Didysis kunigaikštis įsipareigojo be Ponų Tarybos nespręsti valstybės, ypač užsienio, reikalų, ir neleisti naujų įstatymų, derinti su ja valstybės pareigūnų skyrimą.
1920 m. Antantei atnaujinus sovietų Rusijos, besiveržiančios Varšuvos link, blokadą Kaune buvo pasirašyta konvencija, kuri įpareigojo Rusiją laikytis liepos mėn. pasirašytos Lietuvos ir sovietų Rusijos sutarties ir Vilnių perduoti Lietuvai.
1990 m. Kaune demontuoti paminklai Leninui ir „Keturiems komunarams“.
Įvykiai pasaulyje
1538 m. konkistadoras Jiménezas de Quesada Pietų Amerikoje įkūrė naują miestą ir pavadino Bakata. Jis tapo indėnų muiskų genties, gyvenusios dabartinėje Kolumbijos teritorijoje, civilizacijos centru. Ilgainiui Bakata tapo Bogota. Dabar tai Kolumbijos sostinė ir didžiausias šalies miestas su beveik 8 mln. gyventojų.
1806 m. Napoleono Bonaparto reikalavimu paskutinis Šventosios Romos imperatorius Pranciškus II atsisakė sosto ir karūnos – tai lėmė Šventosios Romos imperijos žlugimą. Napoleono Bonaparto spaudimu liepos mėn. jau buvo sudaryta Reino konfederacija, į ją įėjo Vokietijos kunigaikščiai, kurie išstojo iš Šventosios Romos imperijos.
1825 m. paskelbta Aukštutinės Peru nepriklausomybė nuo Ispanijos ir šalis pavadinta Bolivija – Simóno Bolìvaro, kovų prieš ispanų valdžią Pietų Amerikoje vadovo, garbei. Bolìvaras buvo pirmasis šalies prezidentas ir pirmosios konstitucijos autorius. Bolivijoje švenčiama nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena.
1890 m. Niujorko valstijoje pirmąkart įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje. Egzekucija įvykdyta žmonos nužudymu kaltinamam Williamui Kemmleriui.
1920 m. Latvijoje, Bulduriuose (dabar Jūrmalos dalis), prasidėjo Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir Suomijos atstovų konferencija. Lietuva, kuriai grėsė Lenkijos agresija, siūlė Latvijai ir Estijai vietoj 5 sudaryti 3 šalių sąjungą, tačiau pasiūlymas nebuvo priimtas. Lietuvos atstovai, pasirašydami politinę sutartį, pareiškė, kad kol nebus sureguliuoti jos santykiai su Lenkija, Baltijos šalių sąjunga, kuriai priklausytų ir Lenkija, negalima. Lietuva atsisakė prisijungti prie karinės konvencijos. Konferencija priėmė rezoliuciją, rekomenduojančią Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms nedelsiant pradėti derybas dėl tarpusavio santykių.
1940 m. Estija inkorporuota į SSRS sudėtį.
1945 m. 8 val.15 min. JAV bombonešis numetė pirmąją pasaulyje atominę bombą ant Japonijos miesto Hirosimos. Bombos sprogimas pavertė Hirosimą branduoliniu pragaru – buvo sugriauta apie 70 proc. miesto, apie 75 tūkst. žmonių žuvo, apie 90 tūkst. sužalota, vėliau daug mirė nuo spindulinės ir kitų ligų. Hirosima tapo kovos dėl taikos ir dėl branduolinio nusiginklavimo pasauliniu simboliu.
1961 m. kosminiu laivu „Vostok-2“ antrasis planetos kosmonautas rusas Germanas Titovas pakilo į kosmosą ir per 25 val. 18 min. septyniolika kartų apskriejo Žemę. Skrydžio metu Titovui dar nebuvo sukakę 26 metų. Jis iki šiol yra jauniausias į kosmosą skridęs žmogus.
1962 m. paskelbta Jamaikos nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės. Nepriklausomybės dieną Jamaika švenčia pirmąjį rugpjūčio pirmadienį.
1989 m. Švedijos Gotlando saloje lietuvių išeivijos ir Lietuvos atstovai pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Susitikime, organizuotame ir finansuotame Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, dalyvavo apie 150 žmonių. Dokumento tekstą parengė Jonas Pajaujis, redagavo Antanas Buračas, pasirašė Kazys Bobelis, Antanas Buračas, Česlovas Kudaba, Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Lukoševičienė, Kazimieras Motieka, Antanas Terleckas ir Justas Vincas Paleckis, tuometinis LKP CK Ideologinio skyriaus vedėjas.
1991 m. Šveicarijoje atsirado pirmasis saityno www serveris info.cern.ch. 1992-aisiais tokių serverių jau buvo apie penkiasdešimt.
Gimė
1881 m. – škotų biologas ir farmakologas Alexanderis Flemingas. Išgarsėjo 1928 m. išradęs peniciliną, už tai jam 1945 m. buvo paskirta Nobelio premija. Mirė 1955 m.
1965 m. – vienas labiausiai tituluotų ralio lenktynininkų prancūzas Stéphane Peterhanselis. Daugkartinis Dakaro ralio laimėtojas motociklu „Yamaha“ ir automobiliu „Mitsubishi“.
Mirė
1221 m. – Dominikonų ordino įkūrėjas, pamokslininkas, šventasis Dominykas (51 m.).
1660 m. – ispanų tapytojas, ispanų renesanso dailininkas Diego Velázquezas (61 m.). Laikomas vienu didžiausių Ispanijos senųjų meistrų ir vienu iškiliausių Europos dailininkų.
2006 m. – religijotyrininkas ir etnologas, rašytojas Gintaras Beresnevičius (45 m.).
