Įvykiai Lietuvoje
1481 m. įvykdyta mirties bausmė sąmokslo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Kazimierą Jogailaitį organizatoriams – Alšėnų kunigaikščiui Jonui Jurgaičiui ir Slucko kunigaikščiui Mykolui Olelkaičiui. Sąmoksle dalyvavę Teodoras Jonaitis Bielskis ir Jonas Glinskis pabėgo į Maskvą.
1579 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos kariuomenė per Livonijos karą susigrąžino Rusijos užimtą Polocką.
1704 m. Narvoje sudaryta Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos sutartis dėl bendrų veiksmų prieš Švediją per Šiaurės karą.
1940 m. Maskvos nurodymu LSSR Liaudies komisarų taryba buvusią Lietuvos Respublikos kariuomenę, pavadintą Liaudies kariuomene, pertvarkė į SSRS kariuomenės Raudonosios armijos Dvidešimt devintąjį teritorinį šaulių korpusą, vadovaujamą Vinco Vitkausko. Korpusas tapo pavaldus SSRS kariuomenės Pabaltijo karinei apygardai.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Vatikanas. Per visą istoriją Lietuvos valstybę jis pripažino tris kartus – pirmą kartą XIII amžiuje suteikiant Mindaugui karūną, antrąkart – 1922 m.
1991 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo. Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone pradėjo išduoti Lietuvos Respublikos vizas.
Įvykiai pasaulyje
1757 m. Mažojoje Lietuvoje netoli Norkyčių tarp Prūsijos ir Rusijos karinių junginių įvyko vienas didžiausių Septynerių metų kare Gros Jegersdorfo mūšis. Prūsijos korpusą sumušusiai Rusijai atsivėrė kelias į Karaliaučių, bet pergale nebuvo pasinaudota dėl maisto trūkumo ir ligų.
1914 m. Šiaurės Rytų Lenkijoje baigėsi penkias dienas trukęs Rusijos ir Vokietijos kariuomenių Pirmojo pasaulinio karo mūšis, kuriame žuvo apie 30 tūkst. Rusijos karių. Vokiečiai, laikydami mūšį simboliniu revanšu už 1410 m. pralaimėtą Žalgirio mūšį, pavadino jį Tanenbergo vardu, nors kovos šioje gyvenvietėje nevyko.
1918 m. per mitingą Maskvos Michelsono gamykloje eserė anarchistė Fani Kaplan keliais šūviais sunkiai sužeidė Rusijos bolševikų vadovą Vladimirą Leniną. F.Kaplan be teismo buvo sušaudyta rugsėjo 3-iąją.
1945 m. Didžioji Britanija atgavo Honkongą, kurį per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupavusi Japonija. Į kraštą ėmus plūsti pabėgėliams iš pilietinio karo apimtos Kinijos Honkongo gyventojų skaičius per tris dešimtmečius padaugėjo nuo 600 tūkst. iki 4 milijonų. Honkongas tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje.
1990 m. buvusi Totorijos autonominė sovietų respublika paskelbė valstybinį suverenitetą ir atsisakė pasirašyti sąjunginę sutartį su Rusijos Federacija. 1994 m. sutartimi tapo Rusijos Federacijos asocijuotąja valstybe, pagal 2000 m. priimtą konstituciją – Rusijos Federacijos subjektu.
Gimė
1860 m. Kybartuose gimė rusų tapytojas peizažistas Isaakas Levitanas. Mirė 1900 m.
1871 m. – britų fizikas, branduolinės fizikos vienas pradininkų, Nobelio premijos laureatas Ernestas Rutherfordas. Mirė 1937 m.
1930 m. – JAV verslininkas ir filantropas, vienas turtingiausių planetos žmonių Warrenas Buffettas.
1937 m. – lenktyninių automobilių kūrėjas ir lenktynininkas, komandos „McLaren“ įkūrėjas Bruce’as Leslie McLarenas. 1970 m. žuvo bandydamas naują automobilį.
1951 m. – politikas ir valstybės veikėjas Gediminas Kirkilas.
1958 m. – rusų žurnalistė ir publicistė Ana Politkovskaja. Nužudyta 2006 m., manoma, už profesinę veiklą.
Mirė
1723 m. – olandų prekybininkas ir mokslininkas Antonie’s van Leeuwenhoekas (91 m.). Išgarsėjo kaip mikroskopo išradėjas, kuriuo pirmasis aptiko mikroorganizmus.
1840 m. – prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, teologas ir tautosakininkas, lietuvių raštijos darbuotojas Martynas Liudvikas Rėza (64 m.). Pagal originalus ir nuorašus išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.
2003 m. – lietuvių kilmės JAV aktorius Charlesas Bronsonas (82 m.).
