Įvykiai Lietuvoje
1940 m. SSRS Aukščiausioji Taryba oficialiai inkorporavo Lietuvą į SSRS sudėtį. Lietuvos SSR atstovai dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje kur „prašė“ Lietuvą „priimti“ į Sovietų sąjungą. Buvo pasirašytas „įstojimo“ aktas ir tai padėjo juridinius pagrindus Lietuvos inkorporavimui į SSRS sudėtį, tačiau dauguma Vakarų valstybių nepripažino prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS.
1963 m. Tiškevičių rūmuose įkurtas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys – Palangos gintaro muziejus. Čia saugoma viena didžiausių Europoje inkliuzų kolekcijų – apie 15 tūkst. vienetų. Didžiausias saugomas gintaro luitas – Saulės akmuo – sveria 3 kg 526 g.
1994 m. Lietuvoje lankėsi Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Johnas Majoras.
Įvykiai pasaulyje
1427 m. Tverės kunigaikštis Borisas atnaujino karinę sąjungą su Lietuva.
1492 m. Kristupas Kolumbas laivu „Santa Maria“ iš Paloso uosto Kastilijoje (Ispanija) leidosi į pirmąją kelionę, kurios metu pasiekė Ameriką. Ekspedicijoje iš viso dalyvavo trys laivai ir apie 120 žmonių.
1922 m. įvestas Latvijos piniginis vienetas latas.
1958 m. JAV povandeninis atominis laivas „Nautilus“ po ledu perplaukė Šiaurės ašigalį.
Gimė
1503 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila. 1528 m. vedęs Oną Kiškaitę tapo turtingiausiu Lietuvos didiku. Po jo mirties Kęsgailų įtaka valstybėje sunyko. Mirė 1532 m.
1770 m. – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Per Prūsijos ir Prancūzijos karus su žmona Luise gyveno Klaipėdoje, čia 1807 m. pasirašė baudžiavos panaikinimo Prūsijoje aktą. Mirė 1840 m.
1859 m. – Lietuvos valstybės veikėjas, teisininkas, Vilniaus žydų sionistų organizacijos vienas vadovų Simonas Rozenbaumas. 1918 m. gruodį buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1920 m. dalyvavo pasirašant Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį. Mirė 1934 m.
Mirė
1615 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis maršalas Kristupas Manvydas Dorohostaiskis (53 m.). Susidomėjęs žirgais Neapolyje studijavo hipologiją, parašė knygą „Hipika, arba knygos apie žirgus“. Tai buvo pirmasis žirgininkystės vadovėlis visoje Rytų Europoje.
1987 m. – operos dainininkas baritonas, vienas žymiausių savo kartos operos solistų Jonas Stasiūnas (68 m.).
1996 m. – poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas Henrikas Nagys (76 m.).
2004 m. – fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu, Henri Cartier-Bressonas (96 m.). Nuotraukose fiksavo XX a. pilietinius, socialinius ir karinius konfliktus, lankymąsi „karštuosiuose taškuose“. Parašė knygą apie fotografiją „Lemiamas momentas“, kurios pagrindinė mintis – „šiame pasaulyje nėra nieko, kas neturėtų lemiamo momento“.
2008 m. – rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas, visuomenės veikėjas Aleksandras Solženicynas (90 m.). Buvo persekiojamas sovietų valdžios, siekiančios neišleisti romano „Gulago archipelagas“ apie SSRS lageriuose jo patirtas represijas. 1973 m. Paryžiuje pasirodžiusi knyga sukėlė sprogusios bombos efektą. Iš A.Solženicyno atėmus sovietų pilietybę jis buvo išsiųstas į Vakarų Vokietiją. Į Rusiją grįžo 1994 m.
