Įvykiai Lietuvoje
1930 m. nuolat daugumą Klaipėdos krašto seimelyje turinti vokiečių frakcija įteikė skundą Tautų Sąjungai prieš Lietuvos vyriausybę, o Vokietija Tautų Sąjungoje iškėlė Lietuvai bylą. Vokiškas seimelis nuolat konfliktuodavo su lietuviška regiono vadovybe, kuri pirmus tris Seimelius dėl to paleido.
1991 m. Jogailos gatvėje Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje užsienio valstybės – Švedijos Karalystės – ambasada.
Įvykiai pasaulyje
1526 m. Osmanų imperijos sultono Siuleimano I vadovaujami turkai Mohačo mūšyje prie Dunojaus sumušė Čekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II kariuomenę ir užėmė Vengrijos didesniąją dalį. Mūšyje žuvus paskutiniam Jogailaičių dinastijos Vengrijos karaliui, Vladislovo II Jogailaičio sūnui Liudvikui II Jogailaičių dinastija galutinai neteko įtakos Vidurio Europoje. Buvo prarasti Čekijos ir Vengrijos sostai, nors Jogailaičių dinastija iki 1572 m. dar išliko Lietuvos ir Lenkijos valstybėse. Po pralaimėjimo Mohače Europos sostuose pradėjo dominuoti Habsburgų dinastijos atstovai.
1842 m. pasibaigus Didžiosios Britanijos ir Kinijos karui šalys sudarė Nankingo sutartį. Kinija įsipareigojo prekybai su britais atidaryti penkis uostus – Šanchajų, Ningbo, Fudžou, Siameną ir Guangdžou, Didžiajai Britanijai atiduoti Honkongą, sumokėti 21 mln. JAV dolerių kontribuciją ir leisti uostamiesčiuose įsigyti eksteritorialių zonų.
1929 m. standžios konstrukcijos dirižabliu „Graf Zeppelin“ pirmą kartą 4 etapais buvo apskrieta Žemė. Kelionė buvo pradėta rugpjūčio 8 dieną.
1944 m. prasidėjo slovakų sukilimas prieš kolaboracinę Jozefo Tiso vyriausybę ir nacių Vokietijos karinę valdžią. Sukilimas buvo numalšintas, bet pasiekė politinę pergalę: Slovakija atsikratė nacių Vokietijos sąjungininkės žymės. Pasitraukę į kalnus sukilėliai tęsė partizaninį karą, kol 1945 m. sausį prisidėjo prie Slovakiją užėmusios SSRS kariuomenės.
1949 m. Sovietų Sąjunga Semipalatinske išbandė savo pirmąją atominę bombą ir tapo antrąja branduoline valstybe. Prasidėjo pasaulinės branduolinio ginklavimosi varžybos.
1991 m. paskelbus Azerbaidžano nepriklausomybę panaikinta Kalnų Karabacho autonomija.
Gimė
1632 m. – anglų filosofas ir politinis veikėjas Johnas Lockas. Svarbiausiame veikale „Esė apie žmogaus intelektą“ vienas pirmųjų sistemiškai analizavo pažinimą, jo šaltinius ir ribas, sąmonės veiklą, suformulavo empirizmo principus. Mirė 1704 m.
1756 m. – astronomas, matematikas, filosofas, Vilniaus universiteto rektorius Jonas Sniadeckis. Mirė 1830 m.
1862 m. – belgų rašytojas, žymiausias simbolistinės dramos atstovas, už dramos kūrinius apdovanotas Nobelio premija, Maurice‘as Maeterlinckas. Mirė 1949 m.
1915 m. – švedų aktorė Ingrid Bergman, laimėjusi tris „Oskarus“, du „Emmy“ ir „Tony“ apdovanojimą kaip geriausia aktorė. Amerikos filmų instituto įvertinta kaip ketvirta visų laikų geriausia aktorė Amerikos kine. Geriausiai žinomas jos kino vaidmuo – Ilsa Lund Antrojo pasaulinio karo laikų dramoje „Kasablanka“. Mirė 1982 m.
1954 m. – aktorius Remigijus Sabulis. Mirė 2019 m.
1958 m. – amerikiečių dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris, vadinamas popmuzikos karaliumi, Michaelas Jacksonas. Mirė 2009 m.
Mirė
886 m. – Bizantijos imperatorius, Makedonų dinastijos pradininkas Bazilijus I Makedonietis (apie 74 m.)
1533 m. – paskutinis Inkų imperijos Pietų Amerikoje valdovas Atahualpa (Sapa Inka; 36 m.). Per susitikimą su kraštą užėmusiu ispanų konkistadoru Francisco Pizarro buvo suimtas ir, nors buvo sumokėta didžiulė išpirka (apie 24 t aukso ir sidabro), nuteistas mirti.
1892 m. – kunigas ir poetas, lietuvių meilės lyrikos vienas pradininkų Antanas Vienažindys (50 m.). Daug jo eilėraščių virto liaudies dainomis.
1900 m. – Rusijos ir Prancūzijos inžinierius elektrotechnikas, išradėjas Brunonas Abakanovičius (48 m.). Kilęs iš LDK totorių kilmės bajorų giminės, besigiminiavusios su Goštautais. Sukonstravo naujo tipo kaitinamąją lempą.
