Įvykiai Lietuvoje
1935 m. Prienuose įvyko pirmoji Užnemunės valstiečių protesto akcija. Mitingo dalyviai reikalavo didinti žemės ūkio produktų supirkimo kainas, mažinti mokesčius, atidėti skolas bankams. Per kitus mėnesius protestas išaugo į aukų pareikalavusį organizuotą streiką visoje Užnemunėje.
1991 m. Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai.
1999 m. Vilniaus apygardos teisme perskaitytas 250 puslapių nuosprendis 1991 m. sausio 13 d. sąmokslininkams. Realiai laisvės atėmimo bausme buvo nubausti Mykolas Burokevičius, Juozas Kuolelis, Jaroslavas Prokopovičius ir Juozas Jermalavičius, daugelis kitų teisiamųjų pasislėpė buvusiose SSRS respublikose.
Įvykiai pasaulyje
1278 m. į pietryčius nuo Vienos įvyko Diurnkruto mūšis, kuriame susikovė Čekijos ir Šventosios Romos imperijos kariuomenės. Vengrų remiama Šventosios Romos imperija nugalėjo čekus, Habsburgai prisijungė prie savo valdų Austriją ir Štiriją, kurias valdė iki 1918 m.
1346 m. Šiaurės rytų Prancūzijoje įvyko pirmasis didelis Šimtamečiame kare Kresi mūšis. Jame išryškėjo anglų lankininkų pranašumas prieš prancūzų riterių kariuomenę. Mūšį laimėję anglai užvaldė Kalė uostą, kuris iki 1558 m. buvo jų atramos punktas Prancūzijoje.
1789 m. revoliucinės Prancūzijos parlamentas priėmė žmogaus teises ginantį politinį ir konstitucinį teisinį dokumentą – Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Joje skelbiama, kad žmonės gimsta laisvi, lygiateisiai ir tokie išlieka, visuomenės skirtumai gali būti grindžiami tik bendra nauda, visų politinių susirinkimų tikslas – saugoti prigimtines žmogaus teises. Suverenios valdžios šaltinis yra tauta, joks asmuo ar žmonių grupė negali turėti tautos nesuteiktos valdžios; laisvės esmė – daryti viską, kas nekenkia kitam. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija tapo Prancūzijos 1791 m. konstitucijos preambule, turėjo įtakos žmogaus teisių įtvirtinimui XX amžiuje.
1813 m. prasidėjo dvi dienas trukęs Napoleono karų Dresdeno mūšis tarp antiprancūziškosios koalicijos – Austrijos, Prūsijos ir Rusijos – kariuomenės ir Napoleono I armijos. Šis mūšis buvo paskutinė didelė Napoleono I pergalė 1813 metais.
1981 m. amerikiečių erdvėlaivis „Voyager 2“ praskriejo pro Saturną 161 tūkst. km atstumu ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.
2008 m. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė dekretus, kuriais Rusija pripažino Gruzijos separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų nepriklausomybę. Gruzija, tvirtindama, kad tai Pietų Osetijos aneksija, nutraukė su Rusija diplomatinius santykius.
Gimė
1676 m. – britų politikas, pirmasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Robertas Walpole’as. Nors ministro pirmininko pareigos tuo laiku nebuvo pripažįstamos nei teisiniame, nei oficialiame lygmenyse, Walpole’as laikomas „de facto“ ėjęs premjero pareigas dėl jo paties įtakos ministrų kabinetui. Mirė 1745 m.
1743 m. – prancūzų mokslininkas Antoine’as Laurent’as de Lavoisier. Suformulavo masės tvermės vykstant cheminėms reakcijoms dėsnį. Rūpinosi šalies naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimu, miesto švara, sukūrė mokslo įstaigų reformavimo, gyventojų švietimo projektų. Buvo Prancūzijos nacionalinio iždo komisaras, karaliaus sekretorius. Su kitais karaliaus režimo 27 šalininkais per Prancūzijos revoliuciją revoliucinio tribunolo nuteistas mirties bausme ir 1794 m. giljotinuotas.
1880 m. – prancūzų poetas Guillaume’as Apollinaire’as. Mirė 1918 m.
1910 m. – albanų kilmės indų katalikų vienuolė, misionierė, šventoji, Nobelio taikos premijos laureatė Motina Teresė. Kalkutoje įsteigė pirmuosius namus našlaičiams, namus mirštantiesiems, steigė gyvenvietes raupsuotiesiems. Mirė 1997 m.
1932 m. – žurnalistas, kraštotyrininkas, ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos diktorius Henrikas Paulauskas. Mirė 2006 m.
Mirė
1278 m. Diurnkruto mūšyje žuvo Čekijos karalius Pršemislas II Otakaras (45 m.). Vykstant Didžiajam prūsų sukilimui Vokiečių ordinas buvo pažadėjęs Otakarui II atiduoti visas Ordino neturėtas žemes, kurias šis užsikariausiąs. Otokaras suteikė didelę pagalbą Ordinui, surengė du žygius į Prūsiją ir įkūrė Karaliaučių.
1346 m. – Vokiečių ordino karinis veikėjas, Čekijos karalius Jonas Liuksemburgas (50 m.).
1399 m. – Tverės didysis kunigaikštis Michailas Aleksandrovičius Tveriškis (66 m.). Varžėsi su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Doniečiu dėl valdžios Rusioje. Rėmėsi sąjunga su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu, kuris vedė jo seserį Julijoną. Triskart bėgo į Lietuvą, su Algirdu surengė žygius į Maskvą, bet jos neužėmė. 1375 m. buvo priverstas pripažinti Dmitrijaus Doniečio viršenybę.
1776 m. – škotų filosofas ir istorikas Davidas Hume'as (65 m.).
1808 m. – Livonijos ir Vilniaus vyskupas Jonas Nepomukas Kosakovskis (53 m.). Buvo Lietuvos edukacinės komisijos pirmininkas, rūpinosi parapinių mokyklų steigimu ir vidurinio mokslo plėtimu.
1979 m. – vienas populiariausių XX a. suomių romanistų, išgarsėjęs istoriniu romanu „Sinuhė egiptietis“, Mika Toimi Waltari (71 m.).
1998 m. – rusų ir lietuvių grafikas, scenografas Vsevolodas Dobužinskis (92 m.).
