Įvykiai Lietuvoje
1865 m. Michailo Muravjovo įpėdinis Vilniaus generalgubernatorius Konstantinas Kaufmanas paskyrė lietuviškoms knygoms peržiūrėti komisiją, kuri paskelbė, jog visa lietuviška raštija per pastaruosius 30 metų tarnavo revoliucinei propagandai, o jai vadovavęs vyskupas Motiejus Valančius.
1919 m. Nepriklausomybės kare Lietuvos kariuomenė išvadavo paskutinį bolševikų atsparos tašką Lietuvoje – Zarasus.
1940 m. marionetinis sovietinis Liaudies seimas patvirtino Lietuvos SSR konstituciją, parengtą 1936 m. SSRS konstitucijos pagrindu. Liaudies seimas pasivadino LSSR Aukščiausiąja Taryba, prezidento instituciją pakeitė šios Tarybos prezidiumas, Liaudies vyriausybę – Liaudies komisarų taryba. Prezidiumo pirmininku tapo Justas Paleckis, Komisarų tarybos pirmininku – Mečislovas Gedvilas.
Įvykiai pasaulyje
1704 m. Didžioji Britanija užėmė Ispanijai priklausantį Gibraltarą. Ispanija nesėkmingai bandė jį atgauti, klausimą dėl jo priklausomybės kėlė per 1919 m. Versalio taikos konferenciją ir vėliau. 1967 ir 2002 m. surengti neoficialūs plebiscitai, kuriuose beveik 99 proc. juose dalyvavusių Gibraltaro gyventojų balsavo už kolonijos statuso išsaugojimą, 1987 m. jie tapo visateisiais Didžiosios Britanijos piliečiais.
1825 m. kolonijiniais laikais Rytų Provincija vadintas Urugvajus paskelbė nepriklausomybę nuo Portugalijos ir Brazilijos ir prisijungė prie Argentinos. Argentina iki 1828 m. dėl Urugvajaus kariavo su Brazilija, pasibaigus šiam karui buvo pripažinta Urugvajaus nepriklausomybė. Rugpjūčio 25-ąją Urugvajus švenčia Nepriklausomybės dieną.
1830 m. Briuselyje prasidėjo sukilimas prieš olandų dominavimą Nyderlandų karalystėje, kurią 1815 m. įkūrė antiprancūziškoji koalicija. Vykstant gatvių mūšiams buvo sudaryta Belgijos laikinoji vyriausybė, kuri spalio 4 d. paskelbė šalies nepriklausomybę.
1939 m. didėjant nacistinės Vokietijos grėsmei Lenkija ir Didžioji Britanija sudarė tarpusavio pagalbos sutartį.
1944 m. Charles’io de Gaulle’io vadovaujamo „Kovojančios Prancūzijos“ komiteto kariniai junginiai išvadavo vokiečių Antrajame pasauliniame kare užimtą Paryžių. Buvo sudaryta laikinoji Ch.de Gaulle’io vyriausybė.
1989 m. – Jungtinių Amerikos Valstijų erdvėlaivis „Voyager 2“ pirmą kartą praskriejo arti Neptūno (29 tūkst. km atstumu) ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.
1991 m. Baltarusijos SSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Baltarusijos nepriklausomybę.
Gimė
1530 m. – Riurikaičių dinastijos Maskvos didysis kunigaikštis ir pirmasis rusų valstybės caras Ivanas IV Rūstusis. Mirė 1584 m.
1744 m. – vokiečių filosofas ir poetas Johannas Gottfriedas Herderis. Mirė 1803 m.
1887 m. – dailininkas Kazys Šimonis. Mirė 1978 m.
1888 m. – pirmasis lietuvių kilmės boksininkas, 1913–1914 m. tapęs pasaulio čempionu, Jurgis Čepulionis (George Chip). Mirė 1960 m.
1905 m. – Lenkijos vienuolė mistikė Helena Kowalska, arba šventoji Faustina. Gyvendama Vilniuje nuolat patirdavo Jėzaus apsireiškimus, kuriuos aprašė savo dienoraštyje. Faustina laikoma Dievo gailestingumo kiekvienam žmogui ir visam pasauliui skelbėja bei pamaldumo dieviškajam gailestingumui pradininke. Dailininko Eugenijaus Kazimirovskio pagal Faustinos regėjimus nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas dabar yra Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje. Faustina mirė 1938 m., 2000 m. paskelbta šventąja.
1918 m. – amerikiečių kompozitorius ir pianistas, pirmasis JAV gimęs dirigentas, sulaukęs pripažinimo visame pasaulyje, Leonardas Bernsteinas. Labiausiai žinomas kaip „New York Philharmonic“ orkestro dirigentas ir miuziklo „Vestsaido istorija“ autorius. Mirė 1990 m.
1935 m. – aktorius Audris Mečislovas Chadaravičius. Mirė 2008 m.
Mirė
79 m. stebėdamas Vezuvijaus išsiveržimą žuvo romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas ir istorikas Gajus Plinijus Vyresnysis (56 m.). Jo žūtį matė ir aprašė sūnėnas Gajus Plinijus Jaunesnysis.
1822 m. – vokiečių kilmės anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas Williamas Herschelis (84 m.).
1867 m. – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją, Michaelas Faraday (76 m.).
1873 m. – kolekcininkas ir archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas grafas Eustachijus Tiškevičius (59 m.).
1900 m. – vokiečių filosofas ir rašytojas, vienas žymiausių gyvenimo filosofijos kūrėjų Friedrichas Nietzche (56 m.). Propagavo stipriųjų kultu paremtą vadovų moralę. Stipri valia, anot F.Nietzche, sukuria žmogaus tobuliausią tipą – vadinamąjį antžmogį. Norint sukurti antžmogį reikia įveikti savyje tai, kas žmogiška, viename žmoguje sujungti idealius bruožus – kilnumą, išskirtinumą, autoritetą. Krikščioniškąją moralę vadino vergų morale.
1908 m. – prancūzų fizikas, radioaktyvumo vienas atradėjų, Nobelio premijos laureatas Antoine’as Henri Becquerelis (56 m.).
