Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Kaune įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga.
1921 m. pirmoji Vilniuje bendrojo lavinimo mokykla dėstomąja lietuvių kalba pavadinta Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija. Buvo įkurta 1915 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pastangomis.
1990 m. sovietiniai kareiviai pasitraukė iš užimtų Spaudos rūmų Vilniuje ir leidyklos pastato Maironio gatvėje, bet dar pasiliko LKP komiteto ir archyvo, Generalinės prokuratūros, buvusios Aukštosios partinės mokyklos ir Politinio švietimo namų pastatuose.
1990 m. Vilniaus technikos universitetui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas. Universitetas veiklą pradėjo 1956 m.
2010 m. Kauno Ramybės parko senosiose kapinėse atidengtas skulptoriaus Vidmanto Gylikio paminklas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę Motinai.
Įvykiai pasaulyje
1485 m. įvyko Bozverto mūšis tarp Jorkų dinastijos Anglijos karaliaus Ričardo III ir Lankasterių pretendento į sostą Henriko. Taipaskutinis Baltosios ir Raudonosios rožių karų mūšis, kuriame žuvo Ričardas III. Rožių karai baigėsi, soste įsitvirtino Tiudorai. Pasak britų istorikų, baigėsi viduriniai amžiai ir prasidėjo naujieji laikai.
1642 m. Anglijos karalius Karolis I paskelbė Parlamentui karą. Prasidėjo rojalistų ir Parlamento šalininkų kovos, vadinamasis Pirmasis pilietinis karas. Karališkosios ir parlamentinės valdžios šalininkų kompromisą įtvirtino Šlovingoji revoliucija – nuo sosto buvo nuverstas Anglijos karalius katalikas ir įtvirtinta protestanto karaliaus valdžia. Po Anglijos revoliucijos sparčiau ėmė irti luominė santvarka ir plėtotis nauja – demokratinė. Paspartėjo Anglijos ūkio raida, pagreitinusi pramonės perversmą.
Gimė
1862 m. – prancūzų kompozitorius, pianistas ir dirigentas, impresionizmo pradininkas muzikoje Claude’as Achille’is Debussy. Mirė 1918 m.
1867 m. – šveicarų gydytojas Maximillianas Bircheris-Benneris. Laikomas pusryčių mišinio, vadinamojo miuslio, išradėju. Jo 1900 m. sukurtas patiekalas iš smulkintų obuolių, citrinų sulčių, pieno ir riešutų buvo skirtas įvairių ligų prevencijai. Patiekalas buvo gaminamas ligoninėje, bet kadangi receptas nebuvo patentuotas, greitai paplito. Mirė 1939 m.
1886 m. – filosofas, psichologas ir publicistas Romanas Bytautas. Buvo vienas pirmųjų Lietuvos profesionalių filosofų. Materializmą derino su idealizmu, aiškinosi tautos esmės ir savimonės klausimus, nacijos formavimosi principus. Kalbą laikė svarbiausiu tautos požymiu. Mirė 1915 m.
1891 m. – skulptorius litvakas Jacques’as Lipchitzas. Mirė 1973 m.
1898 m. – lenkų istorikas Henrykas Łovmiańskis. Tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, lenkų ir kitų slavų, prūsų, lietuvių tautinių grupių ir valstybių susidarymą. Mirė 1984 m.
1902 m. – vokiečių aktorė ir režisierė Helene Bertha Amalie (Leni) Riefenstahl. Jos garsiausi filmai – propagandinė dokumentika apie Vokietijos nacionalsocialistų partiją – užtraukė jai Hitlerio režisierės „šlovę“. Po Antrojo pasaulinio karo išstumta iš kino industrijos, tapo fotografe. Mirė 2003 m.
1920 m. – amerikiečių rašytojas fantastas Ray Bredberis. Mirė 2012 m.
Mirė
1485 m. – Baltosios ir Raudonosios rožių kare žuvo paskutinis Plantagenetų dinastijos Anglijos karalius Ričardas III (32 m.). Jis yra paskutinis mūšyje žuvęs Anglijos karalius.
1940 m. – fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, Steigiamojo Seimo narys Vincas Čepinskis (69 m.).
1946 m. – Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas Petras Kubiliūnas (52 m.).
1967 m. – amerikiečių biologas, kontraceptinių tablečių vienas išradėjų Gregory Pincusas (64 m.).
