Įvykiai Lietuvoje
1899 m. pirmą kartą Lietuvoje viešai suvaidintas spektaklis lietuvių kalba „Amerika pirtyje“. Jis vyko Palangoje, ant jūros kranto stovinčioje grafo Tiškevičiaus daržinėje. Tuomet kurortinė Palanga priklausė Rusijos imperijos Kuršo gubernijai, kurioje negaliojo griežti antilietuviški įstatymai. Komediją Keturakio slapyvardžiu, anot literatūros tyrinėtojų, parašė broliai Antanas ir Juozas Vilkutaičiai arba vienas jų.
1977 m. sudarytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinių judėjimų vyriausiasis jungtinis komitetas. Jo iniciatoriai buvo lietuvių disidentas Viktoras Petkus (pirmininkas) ir estas Martas Olavas Niklusas. Komitetas parengė svarbių dokumentų dėl Baltijos valstybių okupacijos.
2000 m. Tilžėje (Sovetske) pašventinta atstatyta Kristaus Prisikėlimo bažnyčia ir krašto lietuvių bendruomenės namai.
2002 m. iš „Mažeikių naftos“, užleisdamas vietą Rusijos koncernui „Jukos“, pasitraukė strateginis investuotojas – JAV bendrovė „Williams International“.
Įvykiai pasaulyje
1968 m. naktį Varšuvos sutarties valstybių – SSRS, Bulgarijos, Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos – pajėgos su 200 tūkst. karių ir 5000 tankų įsiveržė į Čekoslovakiją ir užbaigė politinės liberalizacijos laikotarpį, vadinamą Prahos pavasariu. Per pirmąsias karinės intervencijos savaites žuvo apie 80 žmonių. Į Maskvą išvežti Čekoslovakijos vadovai po derybų su SSKP Centro komiteto politinio biuro nariais buvo priversti pasirašyti vadinamuosius Maskvos protokolus, kurie leido Čekoslovakijoje dislokuoti SSRS kariuomenę. Pradėtos reformos buvo panaikintos. Vienintelis bent formaliai įgyvendintas Prahos pavasario siekis – Čekoslovakijos pertvarkymas 1969 sausio 1 d. į federacinę valstybę.
1920 m. Detroite transliacijas pradėjo pirmoji pasaulyje komercinė radijo stotis 8MK.
1991 m. Maskvoje prie Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pastato daugiau kaip 70 tūkst. žmonių ėmė statyti barikadas ir rengtis ginti Rusijos vyriausybę nuo aplink Maskvą pradedamos telkti perversmininkų įsakymus vykdančios kariuomenės. Maskvoje prasidėjo masinės manifestacijos. Vakare B. Jelcino atsiųstu lėktuvu prezidentui M. Gorbačiovui sugrįžus į Maskvą rugpjūčio pučas žlugo.
1991 m. Maskvoje žlugus Rugpjūčio pučui Estijos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Estijos nepriklausomybę.
Gimė
1913 m. – literatūros tyrinėtoja ir edukologė, tautinės mokyklos koncepcijos viena autorių Meilė Julija Lukšienė. 1988 m. viena pirmųjų iškėlė būtinybę reformuoti Lietuvos švietimą, telkė intelektualų ir mokytojų grupę parengti reformą, inicijavo jos teorinių pagrindų kūrimą. Mirė 2009 m.
1920 m. – kardinolas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Vincentas Sladkevičius. Mirė 2000 m.
1936 m. – astronomas Vytautas Straižys. Su bendraminčiais sukūrė ir išplėtojo Vilniaus astrofotometrinę sistemą, jo vardu pavadintas asteroidas.
1944 m. – Indijos ministras pirmininkas Rajivas Gandhi. Tamilų teroristų nužudytas 1991 m. per rinkimų kampaniją.
Mirė
1854 m. – vokiečių filosofas, vienas žymiausių vokiečių klasikinės filosofijos atstovų Friedrichas Wilhelmas Josephas Schellingas (79 m.). Jo gamtos filosofija prisidėjo prie vokiškojo romantizmo idealų atsiradimo – sekimo gamta, amžino gamtos ir gyvenimo kūrybiško atsinaujinimo.
1962 m. – arkivyskupas, kankinys ir palaimintasis Teofilius Matulionis (89 m.). Dirbu ganytoju Latvijoje ir Rusijoje, buvo ištremtas į Solovkų salas, prie Ladogos ežero. 1933 m., Lietuvai su Sovietų Sąjunga keičiantis kaliniais, grįžo į Lietuvą. 1946 m. sovietų valdžios suimtas, nuteistas griežto režimo kalėjimu. Į Lietuvą grįžo 1956 m., tačiau vyskupijos valdyti sovietai jam neleido, buvo ištremtas į Šeduvą.
1980 m. – prancūzų dainininkas Joe Dassinas (48 m.). Aštuntajame dešimtmetyje jo kurtos dainos karaliavo daugelyje muzikos topų. Dainavo prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų ir graikų kalbomis.
