Įvykiai Lietuvoje
1924 m. Tautos pažangos partijai susivienijus su Lietuvos žemdirbių sąjunga įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga. Ji tautiškumą kėlė aukščiau už konfesinius ir socialinius interesus. Pirmuoju vadovu buvo išrinktas Vincas Krėvė-Mickevičius.
1991 m. prasidėjus pučui Maskvoje SSRS kariškiai 9 val. ryto užėmė Radijo ir televizijos Kauno redakciją, Sitkūnų radijo stotį, po pietų užgrobė Respublikinę telefonų stotį. Vakare grupė ginkluotų omonininkų įsiveržė į Vilniaus taksi parką. Buvo nutraukta Lietuvos muitinės postų veikla.
Įvykiai pasaulyje
1905 m. Rusijos imperatorius Nikolajus II paskelbė manifestą, kuriuo numatė sušaukti patariamąją įstatymų leidybos instituciją – Bulygino dūmą. Kartu buvo numatyti daugiapakopiai rinkimai. Buvo planuojama Dūmą sušaukti kitų metų pradžioje, tačiau dėl projekto boikoto ji nebuvo išrinkta. Kitu manifestu imperatorius pažadėjo įstatymų leidžiamąją Valstybės dūmą.
1919 m. Afganistanas atgavo nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Šalyje pradėta švęsti Nepriklausomybės diena.
1944 m. prasidėjo Paryžiaus sukilimas – Pasipriešinimo judėjimo prieš okupantus ir jų vietinius bendrininkus Prancūzijoje kulminacija. Svarbiausia sukilėlių ginkluota jėga buvo Pasipriešinimo junginiai, juos parėmė Paryžiaus policija, žandarai, pagalbinės policijos įvairūs daliniai. Paryžiaus sukilimas išgelbėjo Paryžių nuo sunaikinimo ir pagreitino visos Prancūzijos išvadavimą.
1960 m. Sovietų Sąjunga į kosmosą paleido raketą „Sputnik 5“ su šunimis Belka ir Strelka, 40 pelių, 2 žiurkėmis ir augalų pavyzdžiais. Kosminis laivas su sveikais gyvūnais į Žemę grįžo kitą dieną.
1991 m. naktį Maskvoje prasidėjo pučas, vadovaujamas vadinamojo Valstybinio ypatingosios padėties komiteto (GKČP), kuris siekė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. 6 val. ryto komitetas paskelbė apie tariamą SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo ligą – iš tiesų jis buvo izoliuotas Forose, Kryme, kur atostogavo. Komiteto įsakymu SSRS buvo įvesta karo padėtis, liepta išformuoti valdžios institucijas ir karines formuotes, neatitinkančias SSRS įstatymų, sustabdyti politinių partijų ir visuomeninių organizacijų veiklą, uždrausta rengti demonstracijas ir mitingus, įvesta žiniasklaidos kontrolė. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, paskelbęs, kad įvykdytas antikonstitucinis perversmas, paragino SSRS kariškius maište nedalyvauti ir paremti jam besipriešinančius piliečius.
Gimė
1646 m. – pirmasis Anglijos karališkasis astronomas, Grinvičo observatorijos statybos vienas iniciatorių Johnas Flamsteedas. Mirė 1719 m.
1871 m. – JAV išradėjas ir lakūnas Orville’is Wrightas. Kartu su broliu Wilburiu yra aviacijos pradininkai. Mirė 1948 m.
1883 m. – prancūzų drabužių modeliuotoja Coco Chanel. Išpopuliarino patogius paprasto kirpimo, sportiško stiliaus drabužius: sijonus iki kelių, vadinamąjį Chanel kostiumėlį iš tvido su atvartais ir ilgais perlų vėriniais bei auksinėmis grandinėlėmis, trumpą čarlstono laikų juodą suknelę, į apačią platėjančias kelnes, trumpų plaukų šukuosenas. Sukūrė kvepalus „Chanel Nr.5“. Mirė 1971 m.
1910 m. – Katalikų bažnyčios šventoji Alfonsa Muttathupadam. Ji yra pirmoji indė, tapusi šventąja. Teigiama, kad jai įsikišus įvyko daugybė stebuklingų išgijimų – ypač daug pasitaikė deformuotų pėdų išgijimų (jos pačios pėda buvo deformuota). Mirė 1946 m.
1946 m. – JAV valstybės veikėjas, prezidentas Billas Clintonas.
1961 m. – viena žymiausių pasaulio operos dainininkių, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.
Mirė
1506 m. – Jogailos anūkas, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (46 m.). Jam valdant pradėta sistemingai rašyti Lietuvos Metrikos knygas. Manoma, kad Aleksandras pats vadovavo didžiojo kunigaikščio raštinei ir diplomatinei tarnybai. Tai vienintelis bendras LDK ir Lenkijos valdovas, palaidotas Vilniaus katedroje.
1662 m. – prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas Blaise’as Pascalis (39 m.).
1819 m. – britų inžinierius Jamesas Wattas (83 m.), išradęs garo mašiną. Pirmasis pavartojo galios matavimo sąvoką – arklio galia, jo garbei buvo pavadintas kitas galios matavimo vienetas – vatas.
1929 m. – rusų leidėjas, meno kritikas, artistų mecenatas ir baleto impresarijus Sergejus Diagilevas (57 m.). Įkūrė Rusų baleto trupę, atrado daugybę baleto talentų, buvo rusų operos ir baleto gastrolių Paryžiuje ir Londone „Rusų sezonai“ iniciatorius.
1985 m. – grafikas Jonas Kuzminskis (79 m.). Sukūrė daug medžio raižinių ir linoraižinių, architektūrinių Vilniaus peizažų.
2008 m. – aktorius Algimantas Masiulis (77 m.).
2019 m. – aktorius Rimgaudas Karvelis (86 m.).
