Įvykiai Lietuvoje
1915 m. Pirmajame pasauliniame kare Vokietijos kariuomenė užėmė Kauną. Traukdamiesi rusai iš Kauno ir kitos Lietuvos dalies išgabeno daug kultūros ir meno vertybių. Daugelis bažnyčių prarado varpus, tik dalis jų buvo sugrąžinta pasibaigus karui. Tarp evakuotų stačiatikių šventenybių atsidūrė ir jų gerbiamas Pažaislio Dievo Motinos paveikslas.
1964 m. pirmieji į bevardę 6080 m aukščio Pamyro kalnų viršūnę Tadžikijoje įkopė devyni Lietuvos alpinistai, vadovaujami Kazimiero Monstvilo. Viršūnei suteiktas Lietuvos vardas.
1978 m. agronomo Petro Vasinausko iniciatyva Niūronių kaime netoli Anykščių įkurtas Arklio muziejus.
1978 m. Vilhelmina Bardauskienė tapo pirmąja pasaulyje šuolininke į tolį, nušokusia daugiau kaip 7 metrus.
1988 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba įteisino lietuvių kalbą kaip valstybinę, legalizavo Vytį, Gedimino stulpus, trispalvę ir „Tautišką giesmę“.
1990 m. atkurta tarpukario Lietuvoje veikusi Lietuvos valstiečių sąjunga. 2012 m. pasivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Įvykiai pasaulyje
1649 m. po Zborovo mūšio (dabar Zborivas Ternopilio srityje Ukrainoje) Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras ir Ukrainos kazokų etmonas Bogdanas Chmelnyckis sudarė sutartį, pagal kurią Dešiniakrantė Ukraina faktiškai įgijo autonomiją. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei buvo uždrausta įžengti į miestus, kuriuose stovėjo kazokų pulkai, žydams – juose apsigyventi. Jėzuitai privalėjo išvykti iš Ukrainos.
1920 m. JAV Kongresas priėmė 19-ąją konstitucijos pataisą, suteikiančią balsavimo teisę moterims.
1966 m. Kinijos komunistų partijos IX suvažiavimo nutarimu Kinijoje prasidėjo vadinamoji Kultūrinė revoliucija. Kovai su buržuazine ideologija ir kapitalistiniu keliu einančiais partijos veikėjais buvo sukurta jaunimo Raudonoji gvardija – chungveibinai. Per Kultūrinę revoliuciją buvo uždarinėjamos mokyklos, universitetai, dezorganizuotas ūkis. Manoma, kad jos metu buvo nužudyta nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų žmonių. Mirus Kinijos vadovui Mao Dzedongui 1976 m. Kinijos komunistų sprendimu Kultūrinė revoliucija baigėsi.
1968 m. Varšuvos sutarties organizacijos šalių vadovai pritarė kariuomenės įvedimui į Čekoslovakiją.
Gimė
1750 m. – italų kompozitorius, kapelmeisteris Antonio Salieri. Mirė 1825 m.
1792 m. – britų valstybės ir politikos veikėjas Johnas Russellas. Išgarsėjo siūlymais atšaukti neanglikonų teises varžančius įstatymus, buvo vienas svarbiausių asmenų, parengusių Reformų bilį, kuris liberalizavo Didžiosios Britanijos rinkimų sistemą ir labai padidino rinkėjų skaičių. Įvedė gimimų, vedybų ir mirčių civilinę registraciją, jo vyriausybės pastangomis buvo priimtas fabrikų darbininkų darbo laiką ribojantis įstatymas, įsteigta valstybinė sveikatos apsaugos sistema. Mirė 1878 m.
1830 m. – Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius Pranciškus Juozapas I. Mirė 1916 m.
1843 m. – gydytojas Liudvikas Chodakauskas, Likėnų dvaro teritorijoje įkūręs kurortą. Mirė 1912 m.
1911 m. – JAV ir Lietuvos krepšininkas ir treneris Feliksas Kriaučiūnas. Buvo Lietuvos rinktinės, dukart laimėjusios Europos vyrų krepšinio čempionatą (1937 ir 1939 m.), kapitonas. Mirė 1977 m.
1932 m. – prancūzų virusologas Lucas Montagnier, apdovanotas Nobelio premija už žmogaus imunodeficito viruso atradimą.
1933 m. – lenkų kilmės režisierius, scenaristas ir aktorius Romanas Polanskis.
Mirė
1227 m. – garsiausias mongolų vadas Čingischanas (apie 60–72 m.). XII a. buvo sukūręs didžiausią visoje žmonijos istorijoje Mongolų imperiją – nuo Ramiojo vandenyno rytuose iki Elbės upės vakaruose. Buvo labai žiaurus karvedys. Nuo gimimo buvo žinomas kaip Temudžinas, 1206 m. pavadintas Čingischanu – Didžiuoju chanu.
1503 m. – popiežius Aleksandras VI (72 m.). Laikomas prieštaringiausiu Renesanso epochos popiežiumi, jo vardas tapo priežodžiu, nusakančiu smukusią popiežių moralę. Pontifikatui buvo būdinga nesąžiningumas, piktnaudžiavimas tarnyba, amoralumas. Turėjo daug nesantuokinių vaikų, nužudžius sūnų Juaną viešai išpažino savo nuodėmes.
1850 m. – Prancūzijos rašytojas, vienas žymiausių realistinio romano meistrų Honore de Balzacas (51 m.).
1979 m. – pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, Generalinio štabo viršininkas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas Kazys Škirpa (84 m.). Buvo pirmasis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje ir Vokietijoje. 1940–1941 m. viešuose K.Škirpos pareiškimuose ir veikloje būta antisemitizmo apraiškų. 1995 m. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
2002 m. – rašytojas ir publicistas Ričardas Gavelis (52 m.). Jo romanas „Vilniaus pokeris“ buvo tikra literatūrinė bomba, apnuoginusi sovietinę sistemą ir homo sovieticus visuomenę.
