Įvykiai Lietuvoje
1914 m. Vilniaus lietuviškų draugijų ir spaudos atstovų susirinkime patvirtinta Gintarinė deklaracija – lietuvių politikos veikėjų pareiškimas Rusijos valdžiai. Joje teigiama, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui lietuvių tauta visiškai remia Rusiją. Kartu netiesiogiai išdėstyti lietuvių tautos politiniai lūkesčiai. Deklaracijoje pateikti lietuvių etnopolitinio savarankiškumo argumentai: lietuviai nesą nei lenkai, nei rusai, nurodoma, kad tauta ir per vergijos amžius, kai dalis žmonių išsižadėjo lietuvybės, sugebėjo išsaugoti savo kultūrinį savitumą.
1924 m. rugpjūčio 17–19 d. Šiauliuose vykusioje konferencijoje susivienijus Tautos pažangos partijai ir Lietuvos žemdirbių sąjungai įkurta dešiniosios pakraipos politinė partija Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.
1933 m. Lietuvoje lankėsi skautų judėjimo pasaulyje pradininkas Didžiosios Britanijos armijos karininkas lordas Robertas Badenas Powellas. Palangoje jo vardu buvo pavadinta gatvė, netoli Birutės kalno yra išlikęs akmuo, ant kurio iškalti R.B.Powello, jo žmonos ir Lietuvos prezidento Antano Smetonos inicialai.
1962 m. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio bute Šeduvoje sovietų saugumo agentams darant kratą arkivyskupui buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Po trijų dienų jis mirė. Rugpjūčio pradžioje dvasininkas buvo gavęs Apaštalų Sosto kvietimą dalyvauti Vatikano II Susirinkime.
1988 m. Vilniuje, tuometinėje Gedimino aikštėje, Petras Cidzikas ir Algimantas Andreika pradėjo bado streiką reikalaudami paleisti visus politinius kalinius. Rugpjūčio 26-ąją badautojams su Sąjūdžiu sutarus steigti politinių kalinių gelbėjimo komitetą streiką baigė.
Įvykiai pasaulyje
1914 m. Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Rytų fronte prasidėjo beveik mėnesį Rusijos vykdyta Rytų Prūsijos operacija, kurios tikslas buvo atitraukti dalį Vokietijos pajėgų iš Vakarų fronto, užimti Rytų Prūsiją ir iš ten įsiveržti į Vokietijos gilumą. Rusija per šią operaciją patyrė labai didelių nuostolių. Vokietijai sėkminga operacijos baigtis virto strateginiu jos pralaimėjimu – ji buvo priversta per visą karą kariauti dviem frontais.
1945 m. Indonezijos nacionalinio judėjimo lyderis Ahmedas Sukarno vienašališkai, nelaukdamas Olandijos bei Didžiosios Britanijos, kurios turėjo priimti Japonijos kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare, sutikimo, paskelbė Indonezijos nepriklausomybę. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.
1960 m. paskelbta Prancūzijos buvusios užjūrio teritorijos Afrikoje Gabono nepriklausomybė. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1977 m. SSRS atominis ledlaužis „Artika“ tapo pirmuoju antvandeniniu laivu, pasiekusiu Šiaurės ašigalį.
1998 m. prasidėjo Rusijos ekonominė krizė – šalis pareiškė negalinti vykdyti visų savo duotų įsipareigojimų ir atiduoti paimtų paskolų. Rublio kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tris kartus – nuo 6 iki 21 rublio už dolerį 1999 m. sausio 1-ąją.
1999 m. Turkijos mieste Izmite įvyko didelis žemės drebėjimas. Buvo sugriauta dalis uosto, penkios naftos saugyklos, žuvo apie 2000 gyventojų.
Gimė
1629 m. – Lenkijos didikas ir karvedys, Lenkijos karalius ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Sobieskis. Jo valdymo metais vyko nuolatinės kovos su Osmanų imperija, Abiejų Tautų Respublika paskutinį kartą iškilo kaip viena didžiųjų Europos valstybių. Mirė 1696 m.
1887 m. – Vengrijos karalius ir Austrijos imperatorius, paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas Karolis I. Mirė 1922 m.
1898 m. – vadybos mokslo vienas pradininkų Vytautas Andrius Graičiūnas. Mirė 1952 m.
1943 m. – amerikiečių aktorius Robertas De Niro.
1970 m. – profesionalus JAV tenisininkas, buvusi pirmoji pasaulio raketė James’as Spenceris jaunesnysis. Per savo karjerą laimėjo 23 Teniso profesionalų asociacijos titulus, keturis Didžiojo kirčio turnyrus. Karjerą baigė 2000 metais.
Mirė
1957 m. – rašytojas ir muziejininkas Antanas Vienuolis (75 m.).
1987 m. – Vokietijos nacionalsocialistų partijos vienas lyderių, Adolfo Hitlerio sekretorius ir dešinioji ranka, padėjęs jam rašyti knygą „Mano kova“, Rudolfas Hessas (93 m.). 1941 m. gegužę savo inciatyva slapta atskrido į Didžiąją Britaniją siekti taikos ir sąjungos kovai su SSRS, buvo internuotas, Hitlerio paskelbtas psichiškai nesveiku ir pašalintas iš visų postų. Niurnbergo tribunolo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
2009 m. – lietuvių filosofas Romanas Plečkaitis (76 m.).
2019 m. – televizijos ir radijo diktorė, teatrologė Dana Rutkutė (97 m.).
2019 m. – kino dokumentininkas Gediminas Skvarnavičius (86 m.).
