Įvykiai Lietuvoje
1879 m. JAV lietuviai Niujorke išleido pirmojo išeivijos lietuvių periodinio leidinio „Gazieta lietuviška“ pirmąjį numerį. Leidinys apie 250 egzempliorių tiražu ėjo kiek daugiau kaip 4 mėnesius, jo egzempliorių neišliko. 1932 m. pirmasis numeris buvo eksponuotas spaudos parodoje Kaune.
Įvykiai pasaulyje
1728 m. danų kilmės rusų keliautojas Vitus Jonassenas Beringas Čiukčių jūrą su Ramiuoju vandenynu jungiančiame sąsiauryje (dabar vadinamas Beringo sąsiauriu) atrado dvi nedideles salas. Pagal tą dieną minimo šventojo vardą jos buvo pavadintos Diomido salomis. Dabar tarp šių salų eina Rusijos ir JAV valstybinė siena ir kalendorinės datos keitimosi linija.
1812 m. rugpjūčio 16–17 d. Smolensko apylinkėse įvyko Prancūzijos ir Varšuvos kunigaikštystės jungtinės kariuomenės mūšis su Rusijos kariuomene. Prancūzija pasiekė taktinę pergalę, bet Napoleono I planas prasiveržti į Rusijos kariuomenės pagrindinių jėgų užnugarį ir jas sumušti nepavyko.
1898 m. JAV astronomas Williamas Pickeringas aptiko Febę – vieną iš išorinių didesnių Saturno palydovų. Tai beveik apvalus 230×220×210 km dydžio kūnas, skriejantis priešinga kryptimi negu kiti Saturno palydovai. Manoma, jog Febė yra planetos traukos pagautas tarpplanetinis kūnas. Apie 100 metų manyta, kad Febė yra paskutinis išorinis Saturno palydovas, kol 2000 m. buvo atrasta daugiau nedidelių palydovų, esančių toliau už Febę.
1945 m. Maskvoje pasirašyta Lenkijos nacionalinės vienybės vyriausybės ir SSRS sutartis dėl Lenkijos rytinės sienos, dėl kurios Jaltos konferencijoje susitarė Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS vadovai. Ši siena beveik atitiko 1920 m. Antantės nustatytą Curzono liniją. Iš buvusių rytinių Lenkijos žemių pagal susitarimus su SSRS (formaliai – su Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos sovietų socialistinėmis respublikomis) per pora metų į Lenkiją persikėlė apie 1,2 mln. lenkų ir 55 tūkst. žydų, iš Lenkijos išsikėlė 480 tūkst. ukrainiečių ir 36 tūkst. baltarusių.
Gimė
1771 m. – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas Juozapas Dominykas Kosakovskis. 1812 m. vadovavo Napoleono kariuomenės lietuvių pėsčiųjų šaulių pulkui, per 1831 m. sukilimą – Ukmergės krašto sukilėliams. Mirė 1840 m.
1815 m. – italų katalikų kunigas, saleziečių vienuolijos įkūrėjas Giovanni Bosco (Jonas Boskas). Mirė 1888 m. 1934 m. paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju.
1899 m. – istorikė, pedagogė ir visuomenės veikėja Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Mirė 1997 m.
1920 m. – vokiečių kilmės JAV rašytojas Charlesas Bukowskis. Laikomas šiurkštaus, vadinamojo purvinojo, realizmo pradininku literatūroje. Mirė 1994 m.
1958 m. – amerikiečių dainininkė ir dainų autorė, aktorė Madonna.
Mirė
1327 m. – katalikų šventasis Rokas (34 m.) Mirus tėvams išdalijo savo turtus vargšams, o pats tapo piligrimu, visą gyvenimą slaugė ligonius, sergančius maru, cholera ir odos ligomis. Laikomas ligonių globėju.
1912 m. – katalikų kunigas, poetas ir filantropas Johannas Martinas Schleyeris (81 m.). 1880 m. sukūrė dirbtinę kalbą volapiuką.
1948 m. – amerikiečių beisbolo žaidėjas, ne kartą išrinktas geriausiu visų laikų beisbolo žaidėju, George’as Hermanas Ruthas jaunesnysis (53 m.).
1949 m. – JAV rašytoja, išgarsėjusi epiniu romanu „Vėjo nublokšti“, Margaret Mitchell (49 m.).
1977 m. – amerikiečių dainininkas ir aktorius Elvis Presley (42 m). Laikomas Amerikos ikona, rokenrolo karaliumi.
1987 m. – populiarus sovietinių laikų rusų kino ir teatro aktorius Andrejus Mironovas (46 m.).
