Įvykiai Lietuvoje
1338 m. netoli Ragainės pilies įvyko lietuvių ir žemaičių mūšis su Vokiečių ordino kariuomene. Kryžiuočiai Galialaukiuose pastojo kelią lietuviams, grįžtantiems po 3 dienų niokojamo žygio į Prūsiją, pralaužė lietuvių rikiuotę ir privertė juos trauktis, tačiau persekioti nepajėgė. Vokiečių ordino diplomato Vygando Marburgiečio veikiausiai perdėtais duomenimis, žuvo apie 1220 lietuvių, dalis pateko į nelaisvę, dauguma pasitraukė. Nors lietuviai pralaimėjo, Galialaukių mūšis parodė, kad Vokiečių ordinas nepajėgia pasiekti lemiamos pergalės, todėl kurį laiką karo žygių nerengė.
1385 m. Lietuvos valdovas Jogaila ir Lenkijos bajorai Krėvos pilyje sudarė sutartį dėl dinastinės Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungos, pagal kurią didysis kunigaikštis Jogaila, vedęs Lenkijos karalienę Jadvygą, buvo paskelbtas Lenkijos karaliumi. Lietuva ir Lenkija nebuvo sujungtos – išliko atskira kariuomenė, atskiros įstatymų leidimo ir teismų sistemos, atskiri iždai ir pinigų emisija, tarp valstybių išliko siena ir muitų rinkliavos. Krėvos dinastinės sąjungos sutartis galiojo 184 metus – iki 1569 m. sudarytos Lublino unijos, kuri valstybes suvienijo į konfederacinę monarchiją.
1409 m. Vokiečių ordinui įsiveržus į Lenkijos Dobrynės žemę prasidėjo vadinamasis Didysis karas, į kurį lenkų pusėje įsitraukė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šio karo baigtį nulėmė Žalgirio mūšis.
Įvykiai pasaulyje
1544 m. Knypavos saloje atidaryta pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla – Karaliaučiaus universitetas. Tai vienas seniausių ir garsiausių Vidurio Europos universitetų, svarbus lietuvių kultūros ir mokslo centras.
1658 m. siekdamas susilpninti Šventosios Romos imperiją Prancūzijos karalius Liudvikas XIV sudarė sąjunga su Reino regiono vokiečių kunigaikščiais.
1814 m. Švedijos karalius Karolis XIII ir Norvegijos parlamentas (stortingas) sudarė paliaubų sutartį, kuri užbaigė ginkluotą konfliktą, kilusį karaliui atmetus Norvegijos nepriklausomybės idėją. Vadinamąja Moso konvencija tarp Norvegijos ir Švedijos buvo sudaryta personalinė unija. Norvegija išsaugojo atskirą parlamentą, o abiejų šalių karaliumi liko Karolis XIII. Konvencija galiojo iki 1905 m., kai Norvegija pasiskelbė visiškai savarankiška valstybe.
1917 m. paskelbdama karą Vokietijai ir Austrijai-Vengrijai į Pirmąjį pasaulinį karą įsitraukė Kinija.
1941 m. JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis pasirašė vieną pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų – Atlanto chartiją. Joje susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo ir iškelta kolektyvinio saugumo ir taikos išsaugojimo po Antrojo pasaulinio karo idėja. Vėliau prie chartijos prisijungė SSRS, Belgija, Čekoslovakija, Graikija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Jugoslavija ir Prancūzija. Atlanto chartijoje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes. Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo daugelis Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvių tikėjosi, kad Atlanto chartijos principai bus taikomi ir Lietuvai bei kitoms Sovietų sąjungos okupuotoms šalims ir jos atgaus nepriklausomybę.
1945 m. Antrajame pasauliniame kare, išsiderėjusi galimybę išsaugoti imperatoriaus instituciją, kapituliavo Japonija.
1947 m. vidurnaktį įsigaliojo Didžiosios Britanijos didžiausios kolonijos Indijos Nepriklausomybės aktas. Pagal šį britų Parlamento liepos mėn. priimtą dokumentą, Indija buvo suskirstyta pagal religinį principą į dvi nepriklausomas valstybes-dominijas – Pakistaną (vyravo musulmonai) ir Indiją (daugumą gyventojų sudarė hinduistai). Toks padalijimas lėmė, kad Pakistano teritorija susidėjo iš dviejų nesiribojančių dalių (Rytų Pakistanas ir Vakarų Pakistanas), kurias skyrė Indija. Pakistanas Nepriklausomybės dieną švenčia rugpjūčio 14-ąją, Indija – rugpjūčio 15-ąją.
Gimė
1688 m. – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje Frydrichas Vilhelmas I. Pateko į istoriją kaip „kareivių karalius“, kadangi reikalavo besąlygiško paklusnumo ir buvo pirmasis monarchas Europoje, kuris nuolat dėvėjo uniformą. Sukūrė absoliutinę monarchiją, Prūsiją valdė pavyzdingai ir taupiai, organizuodamas valstybę pagal kariuomenės pavyzdį. Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje Europos valstybėje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Mirė 1740 m.
1867 m. – anglų rašytojas, vienas žymiausių realizmo atstovų, Nobelio premijos laureatas Johnas Galsworthy. Žymiausias kūrinys – romanų ciklas apie Forsaitų giminę „Forsaitų saga“. Mirė 1933 m.
1909 m. – dailininkas ir skulptorius Napoleonas Petrulis. Mirė 1985 m.
1939 m. – fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas Algimantas Kunčius.
1959 m. – vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, daugkartinis NBA čempionas Earvinas Magicas Johnsonas.
Mirė
1941 m. – lenkų kilmės pranciškonų vienuolis ir kunigas, popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtas šventuoju, Maksymilianas Maria Kolbe (47 m.). Jis savanoriškai pasiaukojo ir mirė vietoj nepažįstamo kalinio Aušvico koncentracijos stovykloje. Laikomas žmonių, priklausomų nuo narkotikų, politinių kalinių, šeimų, žurnalistų, kalinių ir judėjimų už gyvybę užtarėju.
1956 m. – vokiečių rašytojas, teatro kritikas ir režisierius Bertoltas Brechtas (58 m.).
2004 m. – lenkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas, Pasaulio tautų teisuolis Czesławas Miłoszas (93 m.).
