Įvykiai Lietuvoje
1399 m. prie Vorsklos upės, apie 350 km į pietus nuo Kijevo, susikovė Aukso ordos totorių kariuomenė su Vytauto Didžiojo vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei jos sąjungininkų – Lenkijos, Vokiečių ordino, Aukso ordos chano Tochtamyšo kariuomenėmis. LDK kariuomenę totoriai sumušė ir Vytautui teko bėgti iš mūšio lauko. Jėzuito istoriko Alberto Kojalavičiaus-Vijūko teigimu, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas bėgdamas vos nenuskendo upėje, o atsidėkodamas už išsigelbėjimą pažadėjo Mergelei Marijai pastatydinti bažnyčią ant upės kranto – tais pačiais metais Kaune buvo pastatyta bažnyčia, dabar vadinama Vytauto bažnyčia.
1964 m. transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, žuvusių 1933 m., palaikai perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
1989 m. atkurta Lietuvos socialdemokratų partija, veikusi tarpukariu iki uždraudimo 1936 m.
1989 m. pirmą kartą iškilmingai paminėtas pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtadienis – 115 metų. Ta proga Užulėnio kaime, buvusios Smetonų sodybos vietoje, atidengtas paminklinis akmuo.
2003 m. įsigaliojo Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje sutartys.
Įvykiai pasaulyje
1851 m. amerikiečių išradėjas ir verslininkas Isaacas Singeris patentavo dviejų galvučių siuvimo mašiną.
1944 m. pradėjo veikti pirmasis povandeninis naftotiekis. Juo iš Didžiosios Britanijos per Lamanšo sąsiaurį į Prancūziją Sąjungininkams buvo galima per dieną perpumpuoti iki 700 tonų benzino.
1953 m. Kazachstane Semipalatinsko atominių bandymų poligone SSRS atliko pirmosios pasaulyje vandenilinės bombos sprogdinimą.
1960 m. iš JAV Kanaveralio kyšulio į orbitą paleistu pirmuoju ryšių palydovu „Echo 1“ užmegztas tarpžemyninis radijo ir televizijos ryšys.
1981 m. Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė IBM pradėjo gaminti asmeninius kompiuterius IBM PC, kurie tapo asmeninių kompiuterių pasauliniu standartu.
1985 m. Japonijos oro linijų „Japan Airlines“ lėktuvas „Boeing 747“ pusantro tūkstančio metrų aukštyje rėžėsi į Otsutakos kalno šlaitą. Į avarijos vietą gelbėtojų komandai pavyko patekti tik po 14 valandų, jie rado keturis išgyvenusius žmones – dvi moteris ir du vaikus. Žuvo 520 žmonių. Pasaulio aviacijos istorijoje tai viena didžiausių oro katastrofų.
2000 m. Barenco jūroje po kelių minučių intervalu įvykusių dviejų sprogimų nuskendo Rusijos povandeninis laivas „Kursk“, ginkluotas torpedomis. Per tragediją žuvo visa neskęstančiu laivu laikyto „Kursk“ įgula – 118 vyrų.
Gimė
1503 m. – Danijos ir Norvegijos karalius Kristianas III. Jo valdymo metais Danijoje įsigalėjo reformacija, Liuteronų bažnyčiai suteiktas valstybinės bažnyčios statusas. Mirė 1559 m.
1841 m. – vokiečių karališkasis architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas. Pagal jo projektą grafo Felikso Tiškevičiaus užsakymu 1897 m. buvo pastatyti neorenesansiniai Palangos dvaro rūmai, kuriuose dabar įkurtas Palangos gintaro muziejus. Mirė 1924 m.
1930 m. – Vengrijos žydų kilmės amerikiečių finansininkas ir filantropas George’as Sorosas. Niujorke įsteigė Atviros visuomenės institutą, vienijantį labdaros organizacijų tinklą 37 šalyse (ir Atviros Lietuvos fondą), yra jo vadovas.
1933 m. – dailininkas litvakas Samuelis Bakas. Pirmąją piešinių parodą surengė Vilniaus gete, 1945 m. pasitraukė iš Lietuvos.
1934 m. – kalbininkas, žymiausias lietuvių tikrinių vardų tyrėjas Aleksandras Vanagas. Mirė 1995 m.
1953 m. – architektas, visuomenės veikėjas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Mirė
30 m. prieš Kristų – Egipto karalienė Kleopatra VII (39 m.). Buvo romėnų karvedžio Antonijaus sąjungininkė, meilužė ir žmona. Oktavianui įsiveržus į Egiptą Antonijus nusižudė, po jo nusižudė ir Kleopatra VII. Pasak legendos, ji leidosi įkandama nuodingos gyvatės – tai pagal egiptiečius reiškia nemirtingumą.
1633 m. – italų kompozitorius ir dainininkas Jacopo Peri (72 m.), dažnai vadinamas operos išradėju. Su J. Corsi sukūrė pirmąją operą „Dafnė“, taip pat pirmąją iki šių dienų išlikusią operą „Euridikė“. Joje pats atliko Orfėjo vaidmenį.
1827 m. – anglų poetas, mistikas ir dailininkas Williamas Blake’as (70 m.). Pasaulinę šlovę jam pelnė eilėraščių rinkinys „Patyrimo dainos“.
1848 m. – anglų inžinierius, išradėjas, konstruktorius George’as Stephensonas (67 m.). Sukonstravo pirmąjį geležinkelį ir pirmąjį garu varomą garvežį, 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. Garvežio greitis tuo metu siekė 48 kilometrus per valandą.
1926 m. – inžinierius, vienas Didžiojo Vilniaus Seimo iniciatorių, Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, valstybės veikėjas Petras Vileišis (75 m. ).
1944 m. vykdydamas slaptą operaciją „Afroditė“ Antrajame pasauliniame kare lėktuvo katastrofoje Didžiojoje Britanijoje žuvo JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy brolis pilotas Josephas Patrickas Kennedy jaunesnysis (29 m.). Jo palaikai nerasti.
1955 m. – vokiečių rašytojas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės prozininkų, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas (80 m.). 1930–1932 m. vasaromis gyveno Nidoje, buvo žymiausias Nidos dailininkų kolonijos, vienijusios vokiečių ir lietuvių dailininkus, svečias. Rašytojo vasarnamis išlikęs iki šių dienų, jame įkurta memorialinė ekspozicija. Lietuvoje veikia Thomo Manno draugija ir Thomo Manno kultūros centras, jis nuo 1997 m. kasmet rengia tarptautinį Thomo Manno festivalį.
2014 m. – teatro režisierius, aktorius ir pedagogas Henrikas Vancevičius (90 m.).
