Įvykiai Lietuvoje
1252 m. (kituose šaltiniuose – liepos 29 d.) Kuršo vyskupas ir Vokiečių ordino vietininkas Livonijoje sudarė sutartį dėl Mėmelburgo pilies statybos. Pirmoji medinė pilis iškilo tų pačių metų rudenį, aplink ją kūrėsi dabartinė Klaipėda. Sutarties dokumente pirmą kartą paminėta ir Danės upė – tuo metu buvo vadinama Dange (Danghe).
1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, kuri įsigaliojo rugpjūčio 6 d. Joje Lietuva paskelbta demokratine respublika, kurioje suvereni valstybės valdžia priklauso Lietuvos Tautai. Valstybės valdžios vykdymas pavestas Seimui, Vyriausybei ir Teismui. Konstitucijoje įtvirtinta parlamentinė valstybės santvarka ir pamatinės žmogaus teisės.
1935 m. Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data laikoma oficialia Lietuvos karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmąjį karo laivą „Prezidentas Smetona“ Lietuvos vyriausybė 1927 m. nusipirko iš Vokietijos.
1944 m. SSRS kariuomenė užėmė Kauną ir pasiekė Rytų Prūsiją.
Įvykiai pasaulyje
1291 m. prie Liucernos ežero susikūrusių Uri, Švico ir Untervaldeno teritorijų bendruomenės, vadinamieji laisvųjų valstiečių kantonai, sudarė viešajai tvarkai palaikyti būtiną sąjungą. Ši data laikoma Šveicarijos konfederacijos pradžia, o pasirašyta Amžinosios sąjungos sutartis – Šveicarijos nepriklausomybės aktu. Nuo 1891 m. rugpjūčio 1-oji Šveicarijoje yra valstybinė šventė.
1774 m. anglų mokslininkas Josephas Priestley pirmą kartą išgavo grynąjį deguonį. Lęšiu sufokusuotais saulės spinduliais beorėje terpėje kaitindamas gyvsidabrio oksidą gavo dujas, kuriose užsiliepsnojo rusenanti skalelė. Tai buvo deguonis.
1778 m. Vokietijos mieste Hamburge pradėjo veikti pirmasis pasaulyje taupomasis bankas „Erste Sparkassen“.
1833 m. Britanijos imperijoje panaikinta vergovė – laisvę atgavo per 770 tūkst. vergų.
1934 m. sujungus Vokietijos reichskanclerio ir prezidento pareigybes Adolfas Hitleris, 1933 m. sausio 30 d. paskirtas reichskancleriu, sutelkė valdžią į vienas rankas.
1944 m. Varšuvoje Lenkijos emigracinės vyriausybės iniciatyva prasidėjo sukilimas prieš nacių okupacinę valdžią. Sukilėliai siekė atkurti teisėtą Lenkijos valdžią iki Varšuvą užims SSRS kariuomenė ir valdžią perims Maskvoje sudarytas prosovietinis Lenkijos nacionalinis išsivadavimo komitetas. Svarbiausia sukilimo jėga buvo Armija Krajova, jame iš viso dalyvavo apie 50 tūkst. Armija Krajova ir kitų pogrindžio organizacijų karių, vėliau prisijungė daug civilių gyventojų. Iki spalio vykęs Varšuvos sukilimas tapo lenkų kovos už nepriklausomybę simboliu.
1960 m. paskelbta Prancūzijos kolonijos Vakarų Afrikoje Dahomėjos nepriklausomybė ir priimta konstitucija. Nuo 1975 m. Beninu vadinama šalis rugpjūčio 1-ąją švenčia Nepriklausomybės dieną.
1975 m. Helsinkyje 35 valstybės pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą. Jame įtvirtinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narių įsipareigojimai dėl tarpusavio santykius reguliuojančių principų ir priemonių siekiant tarpusavio pasitikėjimo, kai kurie susitarimai dėl saugumo ir nusiginklavimo bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimo.
1981 m. pradėjo transliuoti JAV kabelinės televizijos tinklas MTV („Music Television“).
Gimė
10 m. prieš Kristų – Romos imperatorius Klaudijus. Jam valdant pradėta nukariauti Britaniją, Romoje įrengtas akvedukas, Ostijos mieste – uostas. Įsisūnijo Neroną, 50 metais po Kristaus buvo nunuodytas jo motinos Agripinos.
1520 m. – Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Paskelbė Valakų reformos įstatymą, patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus, sudarė Liublino sutartį, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę valstybę. Žygimanto Augusto valdymo metais buvo baigti jo tėvo pradėti statyti Valdovų rūmai Vilniuje, Vilnius tapo vienu gražiausių Rytų ir Vidurio Europos miestų. Mirė 1572 m.
1744 m. – prancūzų gamtininkas Jeanas-Baptiste’as de Lamarckas. Pirmosios vientisos evoliucijos teorijos – lamarkizmo – kūrėjas. Paneigė vyravusią rūšių pastovumo teoriją, teigė, kad kintant aplinkai organizmai įgyja naujų savybių, kurios tampa paveldimos ir taip gausėja gyvųjų būtybių formų. Mirė 1829 m.
1926 m. – aktorius Juozas Meškauskas. Mirė 2019 m.
1930 m. – kalbininkas, istorinės gramatikos ir baltų filologijos tyrinėtojas Jonas Kazlauskas. Žuvo 1970 m. neaiškiomis aplinkybėmis.
1936 m. – prancūzų dizaineris Yves’as Saint Laurent’as. Paryžių užkariavo elegantiškais moteriškais kostiumėliais su kelnėmis, išpopuliarino aptemptas kelnes, trapecijos formos, smarkiai platėjančias sukneles ir palaidines, ilgaaulius aukštakulnius batus ir smokingą primenančius švarkus. Mirė 2008 m.
Mirė
30 m. prieš Kristų – Romos respublikos politikas ir karvedys, svarbus Julijaus Cezario rėmėjas Markas Antonijus (52 m.). Po Cezario mirties su Oktavianu ir Lepidu suformavo politinę sąjungą, vadinamą Antruoju triumviratu. Remiamas Egipto karalienės Kleopatros VII (manoma, buvo ją vedęs) kovojo dėl aukščiausios valdžios su Oktavianu, atsisakiusiu pratęsti triumviratą. Oktaviano kariuomenei užėmus Aleksandriją abu su Kleopatra nusižudė.
1961 m. – viena žymiausių lietuvių tarpukario aktorių, režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė (64 m.).
2009 m. – Filipinų prezidentė Corazon Aquino (76 m.), kuri po vyro nužudymo kilus antivyriausybiniam sukilimui ir nuvertus diktatorių Ferdinandą Marcosą atkūrė šalyje demokratiją. Tai pirmoji moteris, tapusi Azijos valstybės prezidente.
