Įvykiai Lietuvoje
1919 m. įkurtas Armijos teismas, vėliau pervardintas Kariuomenės teismu. Šis teismas buvo pirmoji instancija baudžiamųjų bylų, iškeltų kariams, karo belaisviams ir asmenims, priklausantiems kariuomenei.
1940 m. okupuotos Lietuvos Saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus patvirtino slaptą Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockistų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kito vadovaujančio sąstato likvidacijos paruošiamųjų darbų ir operatyvinį likvidacijos planą. Naktį iš liepos 11‑osios į 12‑ąją pagal šį planą vienu laiku visoje Lietuvoje prasidėjo pirmieji masiniai suėmimai. Buvo suimta apie 2000 lietuvių inteligentų, politinių veikėjų ir kitų aktyvių žmonių. Suimtieji buvo laikomi kalėjimuose ir paskui nuteisti už akių sunkiesiems darbams į Sibirą, dauguma 8 metams.
1945 m. paskelbta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo amnestija besislapstantiems nuo tarnybos SSRS kariuomenėje ir jos dezertyrams.
1992 m. atidarytas reguliarus tiesioginis geležinkelio susisiekimas tarp Lietuvos ir Lenkijos.
1998 m. Trakų pilies kieme prasidėjo pirmasis Trakų muzikos festivalis.
Įvykiai pasaulyje
1438 m. Prancūzijos karalius Karolis VII išleido Pragmatine sankcija vadinamą dekretą, kuriuo Prancūzijoje įtvirtino Bažnyčios visuotinio susirinkimo viršenybę lyginant su popiežiaus valdžia. Prancūzijos bažnyčia faktiškai buvo paskelbta administraciškai nepriklausoma nuo popiežiaus. Vėliau Prancūzijos karaliai pažadais atsisakyti šios sankcijos naudojosi kaip politine priemone spausti popiežių. Pragmatinė sankcija galutinai nustojo galios Prancūzijos karaliui Pranciškui I ir popiežiui Leonui X 1516 m. pasirašius Bolonijos konkordatą.
1937 m. dėl Japonijos siekių įsigalėti Rytų Azijoje ir užvaldyti jos žaliavų ir darbo jėgos išteklius kilo Japonijos ir Kinijos karas. Karo veiksmus pirmoji pradėjo Japonija. 1941 m. Japonijai užpuolus Perl Harborą šis karas tapo sudėtine Antrojo pasaulinio karo dalimi.
1944 m. per Antrojo pasaulinio karo Vilniaus operaciją SSRS kariuomenės tankų junginiai ir pėstininkai pasiekė Vilnių, po poros dienų jį apsupo ir pradėjo kovą su vokiečių įgula mieste. Po atkaklių kautynių, per kurias didelė miesto dalis buvo sugriauta, liepos 13 d. sovietinė kariuomenė Vilnių užėmė.
1978 m. Didžiajai Britanijai priklausančios Saliamono salos paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
2005 m. skirtingose Londono vietose įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai. Rytinio piko metu trys savižudžiai susprogdino tris bombas požeminėje metro linijoje, po valandos ketvirtasis – miesto autobuse. Žuvo 52, sužeista daugiau kaip 780 keleivių. Atsakomybę prisiimė „Al Qaedos“ organizacija.
Gimė
1860 m. – austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris. Mirė 1911 m.
1882 m. – baltarusių naujosios literatūros ir literatūrinės kalbos vienas pradininkų rašytojas Janka Kupala. Žuvo 1942 m.
1887 m. – dailininkas litvakas Marcas Chagallas. Mirė 1985 m.
1889 m. – brazilų dailininkas litvakas Lasaris Segallas. Mirė 1957 m.
1904 m. – poetas Jonas Aistis. Mirė 1973 m.
1920 m. – aktorė Lidija Kupstaitė. Mirė 1999 m.
1940 m. – roko atlikėjas, grupės „The Beatles“ būgnininkas ir muzikantas Ringo Starras.
Mirė
1572 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas Žygimantas Augustas (51 m.).
1633 m. – LDK valstybės ir karo veikėjas Leonas Sapiega (76 m.). Vadovavo Trečiojo Lietuvos Statuto parengimui, jo iniciatyva perrašytos Lietuvos Metrikos knygos. Vilniuje pastatydino Šv.Mykolo bažnyčią ir prie jos vienuolyno pastatą bernardinams. Bažnyčioje esantis Leono Sapiegos ir jo dviejų žmonų antkapinis paminklas yra didžiausias Lietuvoje memorialinis statinys.
1892 m. – geologas, urvų tyrinėtojas Jonas Čerskis (47 m.).
1930 m. – anglų rašytojas, vienas žymiausių detektyvų kūrėjų seras Arthuras Conanas Doyle’is (71 m.). Jo kūriniai į lietuvių kalbą verčiami nuo 1899 m.
1945 m. – poetė Salomėja Nėris (40 m.).
1954 m. – rašytojas, visuomenės veikėjas Vincas Krėvė, tikroji pavardė Mickevičius (71 m.). Su kitais rengė Klaipėdos sukilimą, Vokietijoje rūpinosi ginklais ir tarptautine parama, kurį laiką buvo Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas, bet dėl nesutarimų su A.Voldemaru ir A.Smetona buvo išstumtas ir iš sąjungos, ir iš Lietuvos politinio gyvenimo. Vėliau suartėjo su kairiaisiais inteligentais, siekė glaudesnių SSRS ir Lietuvos kultūrinių ryšių. Lietuvą okupavus sovietams buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras, teigė, kad SSRS įvedė savo kariuomenę tik Lietuvos saugumui užtikrinti. Nuvykęs į Maskvą ir supratęs tikruosius SSRS tikslus bandė atsistatydinti. Mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1992 m. palaikai perlaidoti Subartonyse Varėnos rajone.
1999 m. – rašytojas Jonas Avyžius (77 m.).
2014 m. – Sovietų sąjungos ir Gruzijos valstybės veikėjas Eduardas Ševardnadzė (86 m.). „Pertvarkos“ metais buvo vienas artimiausių Michailo Gorbačiovo bendražygių, vykdė tarptautinės įtampos mažinimo politiką, prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos, vėliau protestuodamas prieš, pasak jo paties, Sovietų sąjungoje artėjančią diktatūrą atsistatydino. 1995–2003 m. buvo Gruzijos prezidentas.
