Įvykiai Lietuvoje
1431 m. prie Styro upės netoli Lucko susikovė brolių Švitrigailos ir Jogailos vadovaujamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos kariuomenės. Švitrigaila pralaimėjo ir Jogailos vadovaujami lenkai apgulė Lucką, kuris per kilusį karą su Lenkija rėmė Švitrigailą.
1980 m. Maidanako observatorijoje Uzbekijoje Vilniaus universiteto studentai Kazimieras Černis ir Jovaras Petrauskas pirmieji pastebėjo apie 3 km branduolio skersmens kometą, turinčią retą anomalinę uodegą, nukreiptą į Saulę. Kometai suteiktas Černio-Petrausko vardas.
1991 m. Medininkų muitinės poste tarnybos metu nužudyti septyni Lietuvos policininkai ir muitininkai. Nusikaltimą įvykdė Rygos ypatingosios paskirties milicijos rinktinės, pavaldžios SSRS Vidaus reikalų ministerijai, kariškiai.
1992 m. Lietuvoje lankėsi Danijos karalienė Margrethe II.
1993 m. dešimties savanorių būrys, vadovaujamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės jaunesniojo leitenanto Jono Maskvyčio, pasitraukė iš tarnybos ir ėmė slapstytis Pakaunės miškuose. Jie protestavo prieš SKAT reorganizavimą ir kėlė politinius reikalavimus, pirmiausia – nušalinti krašto apsaugos ministrą Audrių Butkevičių. Rugsėjo viduryje Pakaunės miškuose jau slapstėsi 140 gerai ginkluotų vyrų.
Įvykiai pasaulyje
431 m. Turkijos mieste Efese be rezultatų baigėsi trečiasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuris turėjo išspręsti Konstantinopolio vyskupo ir Aleksandrijos patriarcho ginčą dėl Jėzaus Kristaus žmogiškosios ir dieviškosios prigimties bei Dievo Motinos titulo pripažinimo švč.Mergelei Marijai.
1498 m. Kristupas Kolumbas Karibų jūroje atrado Trinidado ir Tobago salas.
1752 m. Vienoje atidarytas Šėnbruno zoologijos sodas – seniausias dabar veikiantis zoologijos sodas pasaulyje.
1919 m. Vokietijos Steigiamasis susirinkimas Veimare priėmė konstituciją, kuri teisiškai įtvirtino demokratinę respubliką ir davė pretekstą neoficialiam Vokietijos valstybės pavadinimui Veimaro respublika. Konstitucija skelbė visuotinę rinkimų teisę, žodžio, spaudos, susirinkimų, organizacijų laisvę. Centrinės valdžios institucijų įgaliojimus suteikė Reichstagui ir Reichsratui, prezidentui numatė teisę įvesti apgulos padėtį, leisti ypatinguosius dekretus, skirti kanclerio vadovaujamą vyriausybę ir ministrus, jis buvo vyriausiasis kariuomenės vadas. Veimaro konstitucija išsaugojo šalies federacinę sanklodą: Vokietija susidėjo iš 15 respublikų (žemių) ir 3 laisvųjų miestų, turinčių autonomiją.
1932 m. Vokietijos Reichstago rinkimuose Nacionalsocialistų partija surinko daugiau kaip 37 proc. balsų ir tapo didžiausia frakcija.
1954 m. du italų alpinistai pirmieji įkopė į vieną aukščiausių pasaulyje Karakorumo kalnų Centrinėje Azijoje viršūnę K2, arba Čogori (8611 m, antra pagal aukštį po Džomolungmos).
Gimė
1640 m. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis. Buvo nusigyvenęs didikas. Tėvas kunigaikštis Jeremijus, dėl kurio karinių nuoplenų vėliau ir buvo išrinktas valdovu, save laikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuoniu. Mykolą Kaributą Višnioveckį globojo karalaitis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza, vėliau buvo auklėjamas Abiejų Tautų Respublikos valdovo rūmuose. Mirė 1673 m.
1802 m. – minerologas, geologas ir etnografas, Čilės universiteto rektorius Ignotas Domeika. Dalyvavo 1831 m. sukilime, po jo emigravo į Prancūziją, vėliau į Čilę. Domeikos vardu pavadinta daugiau kaip 110 įvairių objektų: Andų kalnyno kalnagūbris, ledynas, asteroidas, mineralas (domeikitas), keletas kalnų, gyvenviečių, gyvūnų ir augalų šeimų bei rūšių, įstaigų, visuomeninių organizacijų. Mirė 1889 m.
1914 m. – prancūzų kino aktorius ir scenaristas Louis de Funèsas. Išgarsėjo komisaro Žiuvo vaidmeniu filmų cikle apie Fantomasą. Mirė 1983 m.
1960 m. – tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas Romualdas Brazauskas.
1965 m. – anglų rašytoja, populiarių romanų vaikams apie Harį Poterį autorė Joanne Kathleen Rowling.
Mirė
1556 m. – baskų kilmės ispanų kunigas, jėzuitų ordino įkūrėjas, šventasis Ignacas Lojola (65 m.).
1784 m. – prancūzų filosofas, enciklopedininkas, rašytojas, vienas žymiausių švietėjų Denis Diderot (70 m.). Su kitais leido ir redagavo 35 tomų „Enciklopediją, arba Aiškinamąjį mokslų, menų ir amatų žodyną“, joje buvo paskelbta straipsnių ir apie Lietuvą.
1875 m. – JAV valstybės veikėjas, prezidentas Andrew Johnsonas (66 m.). Kilus JAV pilietiniam karui vienintelis iš Pietų senatorių liko lojalus federacinei valdžiai. Pirmasis JAV prezidentas, kuriam buvo iškelta apkalta, nors buvo išteisintas, po jos politinės įtakos nesusigrąžino.
1886 m. – vengrų kompozitorius, pianistas virtuozas Ferencas Lisztas (74 m.).
1926 m. – valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras Jokūbas Šernas (40 m.).
1986 m. – Japonijos diplomatas Chiune Sugihara (86 m.). Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo Japonijos konsulas Kaune. Nesilaikydamas Japonijos Užsienio reikalų ministerijos formalių reikalavimų Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydams išdavė apie 6000 Japonijos tranzitinių vizų, manoma, jo dėka per SSRS Tolimuosius Rytus į Japoniją ir trečiąsias šalis iš viso išvyko iki 10 tūkst. žmonių.
