Įvykiai Lietuvoje
1542 m. padėtas Kauno rotušės statybos kertinis akmuo. Statyba baigta 1562 metais. Pirmame pastato aukšte buvo prekybinės ir valdinės patalpos, antrame – miesto magistrato posėdžių, teismo salės, kanceliarijos, burmistro ir kiti kambariai. Bokšto rūsiuose buvo kalėjimas su geležinėmis grandinėmis kaliniams prirakinti.
1922 m. Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino Lietuvą „de jure“, buvo užmegzti šalių diplomatiniai santykiai.
1948 m. įkurtas Trakų istorijos muziejus. Pirmoji jo ekspozicija buvo atidaryta 1952 m.
1964 m. Lietuvos alpinistai įkopė į dvi bevardes Pamyro kalnų viršūnes Tadžikijoje ir pavadino jas Čiurlionio (5794 m aukščio) ir Donelaičio (5837 m) vardais.
1979 m. Klaipėdoje, Kopgalyje, pradėjo veikti Lietuvos jūrų muziejus.
1988 m. Biržuose prasidėjo „Roko maršas“ per Lietuvą. Jo tikslas buvo propaguoti Sąjūdį ir sudominti jo idėjomis jaunimą. Maršas baigėsi rugpjūčio 7 d. Vilniuje. Kaišiadorių rajone ekologinį protesto žygį pradėjo Kauno „Atgajos“ klubas. Iki rugpjūčio 5 d. žygio dalyviai dviračiais, plaustais, automobiliais ir pėsčiomis keliavo per Lietuvą siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ekologijos problemas.
1989 m. į karinį aerodromą Kėdainiuose karinis lėktuvas iš Igarkos parskraidino 120 lietuvių tremtinių palaikus.
Įvykiai pasaulyje
1821 m. nepriklausomybę paskelbė Ispanijos kolonija Pietų Amerikoje Peru. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.
1914 m. Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai. Kitą dieną Rusija karinėse apygardose prie sienos su Austrija-Vengrija pradėjo mobilizaciją, Vokietija pareikalavo ją nutraukti ir negavusi atsakymo rugpjūčio 1 d. paskelbė karą Rusijai, po dviejų dienų – Prancūzijai ir Belgijai. Rugpjūčio 4 d. Vokietijai karą paskelbė Didžioji Britanija, su ja į Pirmąjį pasaulinį karą įstojo ir visos jos dominijos. Mėnesio pabaigoje į karą įsitraukė Japonija.
1976 m. Šiaurės Kinijos mieste Tangšane įvyko 8,2 balo žemės drebėjimas, dėl kurio, oficialiais Kinijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 240 tūkst. žmonių. Kai kurie šaltiniai nurodo tris kartus didesnį aukų skaičių. Pagal aukų skaičių tai vienas tragiškiausių žemės drebėjimų per visą istoriją.
Gimė
1804 m. – vokiečių filosofas Ludwigas Feuerbachas. Kritikavo religiją, teigė, kad neišsipildžius žmogaus troškimams imama tikėti visus žmones mylinčia esybe, kyla priklausomybės jausmas, kuris esąs religijos pagrindas, o laisvė ir būties pilnatvė pasiekiama įveikus egoizmą. Mirė 1872 m.
1898 m. – žvalgybininkė, visuomenės veikėja Marcelė Kubiliūtė. Mirė 1963 m.
1915 m. – amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas Charlesas Hardas Townesas. Sukūrė kvantinį mikrobangų generatorių – mazerį, su A.L.Schawlowu paskelbė lazerio veikimo principą. Mirė 2015 m.
1925 m. – dailininkas Vladas Karatajus. Mirė 2014 m.
1936 m. – dirigentas Juozas Domarkas.
Mirė
1741 m. – italų kompozitorius ir smuikininkas virtuozas Antonio Vivaldi (63 m.).
1750 m. – vokiečių kompozitorius ir vargonininkas Johannas Sebastianas Bachas (65 m.).
1794 m. giljotinuotas prancūzų revoliucionierius Maximilienas Robespierre’as (36 m.). Išvakarėse Nacionalinio konvento sąmokslininkų buvo suimtas ir įkalintas Paryžiaus rotušėje. Konvento paskelbtas už įstatymo ribų mėgino nusižudyti. Kitą dieną be teismo su beveik 100 bendražygių giljotinuotas.
1972 m. – etnografas ir fotografas Balys Buračas (75 m.). Keliaudamas po Lietuvą fotografavo liaudies smulkiosios architektūros paminklus, tautodailės dirbinius, šokių ir žaidimų scenas, muzikantus ir pasakotojus, valstiečių buitį, išliko apie 11 tūkst. negatyvų. Rinko tautodailės dirbinius, užrašė daugiau kaip 3500 dainų ir 200 raudų, paliko 800 papročių aprašymų. Turėjo daugiau kaip 3600 margučių kolekciją. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už etnografines nuotraukas buvo apdovanotas aukso medaliu.
2007 m. – kino kritikas Saulius Macaitis (67 m.).
