Įvykiai Lietuvoje
1940 m. Liaudies seimas priėmė deklaraciją dėl žemės, jos gelmių, miškų ir vandenų paskelbimo visos liaudies nuosavybe. Vienam valstiečiui leista naudotis 30 ha, visa kita žemė konfiskuota. Iš 24 tūkst. ūkininkų paimta 545 tūkst. ha, iš įstaigų, organizacijų, bažnyčių, vienuolynų – dar 60 tūkst. hektarų. Iš viso nacionalizuota 608 tūkst. ha žemės.
1944 m. sovietų kariuomenė užėmė Panevėžį, liepos 27‑ąją – Šiaulius, rugpjūčio 1‑ąją – Kauną. Klaipėdoje ir Kuršių nerijoje vokiečiai išsilaikė iki metų pabaigos.
1945 m. Kelmės valsčiaus Virtukų pušyne Lietuvos partizanai susikovė su NKVD. Daugiau kaip 50 Vėgėlės rinktinės partizanų pušyne buvo įsirengę įtvirtintą stovyklavietę žiedinei gynybai su apkasais ir bunkeriais. Juos apsupo apie 1500 NKVD kareivių ir stribų. Virtukų kautynėse žuvo 15 partizanų.
1989 m. įregistruotas atkuriamo Vytauto Didžiojo universiteto statutas. VDU tapo pirmąja autonomiją turinčia Lietuvos aukštąja mokykla.
1999 m. pradėtas eksploatuoti naftos importo ir eksporto terminalas Būtingėje.
Įvykiai pasaulyje
1793 m. nustojo gyvuoti pirmoji demokratinė valstybė Vokietijos teritorijoje vadinamoji Mainco respublika. Kovo mėnesį prancūzų užimtame Maince ją įkūrė rinkimus laimėjusios jėgos, iš karto paprašę Reino Vokietijos laisvąją valstybę prijungti prie Prancūzijos. Mainco respublika žlugo, kai miestą po sunkios apsiausties atsiėmė Prūsija.
1894 m. kelyje Paryžius–Ruanas įvyko pirmosios automobilių lenktynės.
1917 m. į Pirmąjį pasaulinį karą Antantės pusėje įstojo Siamo karalystė (dabartinisTailandas).
1941 m. sušaudytas sovietų armijos generolas, SSRS didvyris Dmitrijus Pavlovas. SSRS ir Vokietijos karo pradžioje buvo Vakarų fronto kariuomenės vadas. SSRS kariuomenei beviltiškai pralaimint ir traukiantis buvo suimtas, apkaltintas bailumu ir neveiklumu. SSRS Aukščiausiojo teismo Karo kolegijos kaltintas savavališkai apleidęs kovines pozicijas bei atidavęs ginklus ir paskelbtas atsakingu dėl nesėkmių kare.
1979 m. į 4560 m aukščio Tian Šanio kalnų viršūnę Kirgizijoje pirmieji įkopė 5 Lietuvos alpinistai. Viršūnė buvo pavadinta Mažvydo vardu.
2011 m. 32 metų Andersas Beringas Breivikas Norvegijos sostinėje Osle ir Utiojos saloje įvykdė teroro aktus. Per bombos sprogimą prie Norvegijos vyriausybės rūmų žuvo 8 žmonės, daugiau kaip 200 buvo sužeista. Po dviejų valandų Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje jis nušovė dar 69 žmones ir daugiau kaip 100 sužeidė.
Gimė
1559 m. – italų kunigas, teologas, šventasis Laurynas Brindzietis. Kovojo su liuteronybe, siekė į krikščionybę atversti žydus. Laikomas kapucinų ordino ir bibliotekininkų globėju. Mirė 1619 m. tą pačią dieną (60 m.).
1596 m. – Rusijos caras, Romanovų dinastijos pradininkas Michailas Romanovas. Mirė 1645 m.
1822 m. – vokiečių kilmės čekų mokslininkas, genetikos pradininkas Gregoras Johannas Mendelis. Bandydamas išsiaiškinti, kas nulemia paveldimumą, padarė apie 10 tūkst. bandymų su tos pačios rūšies augalais, daugiausia su žirniais. Eksperimentiškai įrodė, kad yra paveldimumo vienetai, pagrindė ir suformulavo aukštesniųjų organizmų požymių paveldėjimo dėsnius, dabar vadinamus Mendelio dėsniais. Jų to meto botanikai nepripažino, teisingais pripažinti tik po 1900-ųjų. Mirė 1884 m.
1907 m. – lakūnas, futbolininkas Romualdas Marcinkus. Dalyvavo ANBO-IV lėktuvų grandies skrydyje aplink Europą, buvo parašiutizmo instruktorius, parodomųjų šuolių meistras. Žaidė Lietuvos futbolo rinktinėje, ją treniravo. 1944 m. nacių sušaudytas.
1934 m. – Amerikos lietuvių veikėja Angelė Nelsienė.
1938 m. – disidentė, vienuolė Felicija Nijolė Sadūnaitė.
1938 m. – boksininkas, olimpinis vicečempionas, Europos čempionas Ričardas Tamulis. Mirė 2008 m.
1946 m. – prancūzų dainininkė Mireille Mathieu.
1952 m. – dailininkas Raimundas Sližys. Mirė 2008 m.
Mirė
1540 m. – Vengrijos karalius Jonas Zapojajis (apie 53 m.). Savo seserį Barborą ištekino už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo, pats vedė Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos dukterį Izabelę.
