Įvykiai Lietuvoje
1940 m. į pirmąjį posėdį susirinko vadinamasis Liaudies seimas. Jis priėmė Lietuvos komunistų partijos iniciatyva į sesijos dienotvarkę įtrauktas deklaracijas dėl valstybinės santvarkos (paskelbė Lietuvą socialistine sovietų respublika) ir dėl Lietuvos įstojimo į SSRS.
1950 m. Kaune buvo nugriautas Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklas, Vilniuje prie geležinkelio stoties iškilo paminklas Josifui Stalinui.
1992 m. Aukščiausioji Taryba vietoj Gedimino Vagnoriaus ministru pirmininku paskyrė Aleksandrą Algirdą Abišalą. Jo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimai baigėsi tų pačių metų lapkričio 26 d.
1995 m. Lietuvoje įsigaliojo 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
Įvykiai pasaulyje
1718 m. Osmanų imperija su Austrija sudarė 24 metų taikos sutartį, pagal kurią perleido Austrijai beveik pusę Serbijos (su Belgradu), Šiaurės Bosniją, Mažąją Valakiją ir suteikė jai prekybos privilegijų. Po šios sutarties Osmanų imperija vakarų kryptimi daugiau nesiplėtė.
1773 m. spaudžiamas Europos monarchų popiežius Klemensas XIV panaikino jėzuitų ordiną, kuris beveik du šimtmečius Europoje buvo pagrindinė kovos su reformacija atrama. Jėzuitų nuosavybė atiteko pasauliečiams valdovams. Ordino generolas buvo uždarytas į Angelo tvirtovę Romoje, kur netrukus mirė. Panaikinimo dekretą atsisakė paskelbti tik Rusijos imperatorė Jekaterina II ir Prūsijos karalius Frydrichas II, šiose valstybėse jėzuitai veikė ir toliau.
1798 m. per Napoleono žygį į Egiptą Nilo vakariniame krante, 15 km nuo Gizos piramidžių, susikovė Napoleono I vadovaujama Prancūzijos ir Egipto kariuomenės. Napoleonas pirmą kartą panaudojo taktinę mūšio naujovę – karių išdėstymą dideliais kvadratais, kurių kiekvieno viduryje buvo kavalerija ir gurguolė, kampuose – patrankos. Prancūzai sėkmingai atrėmė daug gausesnės Egipto kariuomenės raitelių puolimą ir sunaikino jos stovyklavietę. Praėjus 3 dienoms po Piramidžių mūšio Prancūzijos kariuomenė įžengė į Kairą.
1831 m. karūnuotas pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I. Liepos 21-oji Belgijoje yra nacionalinė šventė – Valstybės diena.
1906 m. dėl nesutarimų agrariniu klausimu buvo paleista pirmoji Rusijos Valstybės dūma, susirinkusi gegužės 10 d.
1951 m. palestinietis nacionalistas nužudė Jordanijos karalių Abdullah I bin Al-Husseiną, kuris siekė sudaryti su Izraeliu separatinę taikos sutartį.
1954 m. baigėsi tarptautinė Ženevos konferencija, pagal kurios priimtą susitarimą buvo nutraukti karo veiksmai Indokinijoje ir pripažinta Vietnamo, Kambodžos ir Laoso nepriklausomybė. Per 300 dienų iš visų trijų Indokinijos šalių turėjo būti išvestos svetimų valstybių karinės pajėgos. Sudarytos dvi Indokinijos kare kariavusių šalių kariuomenių persigrupavimo zonos: į šiaurę nuo 17 lygiagretės – Vietnamo Demokratinės Respublikos, į pietus – Vietnamo Valstybės. Vietnamas faktiškai buvo padalytas į dvi valstybes.
1969 m. JAV astronautas Neilas Armstrongas pirmasis, po jo – Edwinas Aldrinas išlipo ant Mėnulio paviršiaus iš astronautus atskraidinusio erdvėlaivio „Apollo 11“. Jie yra pirmieji žmonės, žengę ant Mėnulio. Rinkdami uolienų pavyzdžius ir tyrinėdami paviršių Mėnulyje amerikiečiai vaikščiojo 2 val. 31 min. Iš viso Mėnulyje astronautai išbuvo 21 val. 36 min.
2019 m. pirmalaikius Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo Volodymiro Zelenskio partija „Liaudies tarnas“.
Gimė
1515 m. – italų katalikų kunigas, šventasis Pilypas Neris. Mirė 1595 m.
1579 m. – LDK karo veikėjas Jonušas Radvila. Pirmasis iš Biržų Radvilų studijavo Vakarų Europoje. Buvo evangelikų reformatų atstovas Abiejų Tautų Respublikos Seime, gindamas jų teises ragino laikytis religinės tolerancijos. Mirė 1620 m.
1899 m. – amerikiečių rašytojas, vienas žymiausių vadinamosios prarastosios kartos kūrėjų, Nobelio premijos laureatas Ernestas Hemingway. Mirė 1961 m.
1911 m. – Kanados sociologas, filosofas, komunikacijų ir žiniasklaidos teorijų vienas kūrėjų Herbertas Marshallas McLuhanas. Rašė apie įtikinėjimo galią šiuolaikinėje visuomenėje, komunikacijų ir žiniasklaidos įtaką, pirmasis ėmė vartoti terminus „medija“, „globalusis kaimas“, „informacijos amžius“. Mirė 1980 m.
Mirė
1796 m. – žymiausias škotų kalba rašęs poetas, vadinamas nacionaliniu klasiku, Robertas Burnsas (37 m.). Jo gimimo diena – sausio 25-oji – Škotijoje yra nacionalinė šventė. Rinko ir spaudai rengė škotų liaudies dainas, daugelis jo užrašytų ar sukurtų dainų labai išpopuliarėjo, tarp jų – daina „Už mūsų jaunas dieneles“. R.Burnso eilėraščiai į lietuvių kalbą pradėti versti XIX a. pabaigoje.
