Įvykiai Lietuvoje
1934 m. trijų lietuviškų karo lėktuvų ANBO-IV grandis, vadovaujama Antano Gustaičio, baigė skrydį aplink Europą. Nuo birželio 25 d., nusileisdama 12 Europos sostinių, ji nuskrido apie 10 tūkst. kilometrų.
1944 m. Lietuvos laisvės armijos vadovybė įsteigė antisovietinio pasipriešinimo vadovaujantį politinį centrą – Lietuvos gynimo komitetą. Pirmuoju jo vadovu buvo Laisvės armijos vyriausiasis vadas Kazys Veverskis. Komiteto veikla nutrūko 1945 m. balandį, saugumui suėmus Laisvės armijos vadus.
1994 m. Seimas priėmė įstatymą dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų. Buvo sukurta 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Jose buvo 56 savivaldybės.
2007 m. Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje pirmą kartą Lietuvoje atlikta plaučių persodinimo operacija. Operacijai vadovavo kardiochirurgas profesorius Rimantas Benetis.
Įvykiai pasaulyje
1799 m. Prancūzijos karinė ekspedicija Egipto šiaurėje prie dabartinio ar Rašido (arba Rozetos) miesto rado juodojo bazalto akmenį su įrašais graikų kalba ir egiptiečių hieroglifais. Juos 1822 m. iššifravo prancūzų mokslininkas Jeanas François Champollionas ir tai davė pradžią moksliniam senovės egiptiečių kalbos ir rašto studijavimui. Akmenyje 196 m. prieš Kristų buvo iškaltas žynių nutarimas dėl Egipto valdovo Ptolemajo V Epifano dieviškojo kulto: už faraono nuopelnus jo gimtadienis ir karūnavimo diena paskelbti religinėmis šventėmis. Akmuo saugomas Britų muziejuje Londone, Egiptas reikalauja jį grąžinti.
1900 m. Paryžiuje atidaryta pirmoji metro linija „Porte Maillot–Château de Vincennes“.
1903 m. baigėsi pirmosios dviračių lenktynės „Tour de France“, kurias laimėjo italas Maurice Garinas. Jis tapo nugalėtoju ir kitais metais, tačiau paaiškėjus, kad jį ir dar kelis lenktynininkus tempė automobiliai, buvo diskvalifikuotas.
1937 m. Miunchene naciai atidarė parodą „Išsigimęs menas“, kurioje buvo eksponuojami nacių meno politikos neatitinkantys modernistinės dailės kūriniai – iš viso 650 moderniosios dailės pavyzdžių. Jie buvo sąmoningai išdėstyti neestetiškai, šalia kabojo įžeidūs komentarai, psichinių ligonių sukurti paveikslai. Paroda, eksponuota vienuolikoje Vokietijos ir Austrijos miestų, turėjo atlikti auklėjamąjį darbą ir parodyti modernistinės estetikos pralaimėjimą nacistinei estetikai. Propagandinę akciją 1939 m. užbaigė maždaug 5000 moderniojo meno kūrinių sudeginimas Berlyne.
1979 m. Nikaragvoje Sandino nacionalinio išsivadavimo fronto pergale baigėsi sukilimas prieš JAV remiamo Anastasio Somozos Debayle’s diktatūrą. Diktatorius atsistatydino ir pabėgo iš šalies. Atėjusi į valdžią opozicija nacionalizavo Somozų ir jų šalininkų turtus, paleido Nacionalinę gvardiją ir Kongresą, sudarė Sandinistų liaudies armiją. Nikaragvos laikinosios nacionalinio atgimimo vyriausybės faktiniu vadovu tapo Sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto lyderis Danielis Ortega Saavedra, kuris bandė vykdyti socialistinio pobūdžio reformas.
1980 m. Maskvoje prasidėjo XXII vasaros olimpinės žaidynės. Tai buvo pirmoji olimpiada Rytų Europoje ir socialistinio lagerio šalyje. Dėl Sovietų sąjungos invazijos į Afganistaną ją boikotavo daug kaip 60 valstybių.
Gimė
3228 prieš Kristų naktį iš liepos 19 į 20 d., hinduistų teigimu, kalėjime gimė hinduistų dievas Krišna.
1814 m. – amerikiečių išradėjas ir pramoninkas Samuelis Coltas. Patentavo pirmąjį šaunamąjį ginklą su besisukančiu būgnu „Colt Paterson“, įkūrė ginklų gamybos bendrovę „Colt’s Manufacturing Company“. Mirė 1862 m.
1834 m. – prancūzų dailininkas impresionistas Edgaras Degas. Daugiausia piešė teatro ir pasilinksminimų scenas, kasdienius darbus dirbančias moteris, šokėjas. Mirė 1917 m.
Mirė
1941 m. naciai Kauno VII forte sušaudė poetą Vytautą Montvilą (39 m.). Buvo sovietinės lietuvių poezijos pradininkas.
1957 m. – rašytoja Marija Lastauskienė (85 m.), kartu su seserimi Sofija Pšibiliauskiene pasirašinėjusi Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu.
1979 m. Čikagoje mirė dailininkas ir fotografas, Lietuvių meno kūrėjų draugijos vienas steigėjų Adomas Varnas (100 m.). Fotografavo lietuviškus kryžius, koplytstulpius, stogastulpius, išleido fotografijų albumą „Lietuvos kryžiai“.
