Įvykiai Lietuvoje
1923 m. „Saulės“ draugijos rūmuose Kaune įkurta pirmoji Lietuvoje mergaičių mokymo įstaiga –„Saulės“ progimnazija, 1926 m. pertvarkyta į gimnaziją. Nuo 1940 m. buvo mišri mokykla.
1961 m. Trakų rajono Perkūnkiemio kaime pradėta statyti šiluminė Lietuvos elektrinė, davusi pradžią Elektrėnų miestui.
1983 m. astrofizikas Kazimieras Černis atrado apie 60 km skersmens branduolio kometą. Pavadinta atradėjo vardu ji yra didžiausia kometa lietuvišku pavadinimu.
1994 m. Lietuva su Europos Sąjunga pasirašė laisvosios prekybos sutartį.
Įvykiai pasaulyje
1870 m. Vatikano I susirinkime paskelbta dogminė konstitucija „Pastor aeternus“ apie popiežiaus neklaidingumą. Ji teigia, kad Romos vyskupas (popiežius) yra neklystantis, kai, vykdydamas savo pareigas kaip aukščiausias visų katalikų ganytojas ir mokytojas, skelbia galutine kurią nors tikėjimo arba doros tiesą ir įpareigoja tikinčiuosius ją pripažinti. Šios dogmos nepripažįsta Rytų Bažnyčios.
1925 m. išleistas Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ („Mano kova“) pirmasis tomas. Knygos redaktorius buvo Rudolfas Hessas, vėliau tapęs asmeniniu A.Hitlerio sekretoriumi, partijos kanceliarijos viršininku. Pradinis knygos pavadinimas buvo „Ketveri su puse metų kovos su melu, kvailumu ir bailumu“, tačiau leidyklos vadovas Maxas Amannas patarė A.Hitleriui jį sutrumpinti.
1941 m. SSRS ir Čekoslovakijos emigracinė vyriausybė sudarė sutartį dėl bendros kovos su nacių Vokietija. Šios sutarties pagrindu Antrajame pasauliniame kare buvo suformuotas karinis junginys Čekoslovakų korpusas SSRS, kuris po karo tapo Čekoslovakijos kariuomenės pagrindu.
Gimė
1635 m. – anglų biologas, fizikas, išradėjas Robertas Hooke’as. Patobulino mikroskopą, paskelbė savo spalvų teoriją, pradėjo vartoti „ląstelės“ terminą. Skelbė, kad fosilijos yra anksčiau gyvenusių būtybių liekanos, pagal kurias galima atkurti Žemės istoriją. Iškėlė visuotinės traukos idėją. Po Didžiojo Londono gaisro 1966 m. vadovavo miesto atstatymo darbams. Mirė 1703 m.
1831 m. – vokiečių katalikų kunigas, dirbtinės kalbos volapiukas kūrėjas Johannas Martinas Schleyeris. XIX a. pabaigoje volapiukas buvo itin populiarus, veikė apie 280 volapiuko klubų, buvo apie 200 tūkst. kalbančiųjų, ėjo 25 periodiniai leidiniai volapiuku arba apie jį, išleista vadovėlių 25 kalbomis. XX a. pradžioje volapiuką išstūmė paprastesnė ir lengviau išmokstama esperanto kalba. Mirė 1912 m.
1918 m. – Pietų Afrikos Respublikos politikas, kovos su rasine nelygybe (apartheidu) vienas vadovų, pirmasis juodaodis Pietų Afrikos Respublikos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Nelsonas Mandela. UNESCO liepos 18-ąją yra paskelbusi Tarptautine N.Mandelos diena. Mirė 2013 m.
Mirė
1374 m. – italų poetas ir humanistas Francesco Petrarca (69 m.). Jaunystėje Avinjono bažnyčioje sutiko Laurą, atsako nesulaukusi meilė jai tapo svarbiausiu F.Petrarcos poezijos motyvu. Atrado kelias Cicerono kalbas ir veikalus, studijavo jo, Vergilijaus ir Augustino kūrybą. Įtvirtino svarbiausius vėlesnės humanistų literatūros žanrus – dialogą ir laišką, ištobulino soneto formą.
1610 m. – italų dailininkas, realistinės vaizduosenos tradicijos karavadžizmo pradininkas Caravaggio (38 m.). Suformulavo naują šviesos paveiksle koncepciją.
1613 m. – unitų bažnytinis veikėjas Adomas Ipatijus Pociejus (apie 72 m.). Buvo vienas pagrindinių Brastos bažnytinės unijos sudarymo organizatorių, kurį laiką – Kijevo Pečiorų lauros archimandritas, LDK ir Lenkijos unitų metropolitas. Stengėsi priversti Abiejų Tautų Respublikos stačiatikius pereiti į unitų tikėjimą, jo nurodymu buvo uždaroma stačiatikių cerkvės, vienuolynai, mokyklos, brolijos, jų turtas perduotas unitams, dėl to ir Vilniuje buvo kilę religinių riaušių.
1762 m. prie Sankt Peterburgo buvo nužudytas Rusijos imperatorius Petras III (34 m.). Po jo mirties Rusijoje sklido gandai, kad Petras III liko gyvas. Stebuklingai išsigelbėjusiu Petru III skelbėsi esąs valstiečių sukilimo vadovas Jemeljanas Pugačiovas.
