Įvykiai Lietuvoje
1570 m. Vilniuje įkurta Jėzuitų kolegija ir biblioteka. Kolegija 1579 m. pertvarkyta į Vilniaus akademiją – dabartinį Vilniaus universitetą, o iš bibliotekos išaugo Vilniaus universiteto biblioteka – seniausia ir viena didžiausių bibliotekų Lietuvoje.
1933 m. dėl iki šiol galutinai nenustatytų priežasčių 0 val. 36 min. Pščelniko miške prie Soldino, dabartinio Myslibužo, Lenkijoje sudužo lėktuvas „Lituanica“. Iki Kauno, kur oro uoste lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno laukė artimieji ir apie 25 tūkst. žmonių, buvo likę 650 kilometrų.
1938 m. liepos 17–31 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pagal olimpinių žaidynių pavyzdį Kaune surengė pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą. Dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvos sporto mėgėjų, 24 lietuvių sportininkai iš JAV, 3 – iš Brazilijos, 9 – iš Didžiosios Britanijos, 65 – iš Latvijos, 24 atvyko iš Vilniaus krašto. Jie rungėsi 17 sporto šakų varžybose. Tai buvo svarbiausias nepriklausomybės 20-mečio minėjimo akcentas.
1940 m. į Tambovo sritį Rusijoje su šeimomis deportuoti Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Antanas Merkys ir užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.
1941 m. naciai įkūrė Lietuvos generalinę sritį (apygardą). Buvo Ostlando dalis, apėmė visą Lietuvą, išskyrus Klaipėdos kraštą ir 1941 m. prie Baltarusijos generalinės srities prijungtus Druskininkus su gretimais kaimais ir Marcinkonių valsčiumi. Lietuvos generalinę sritį valdė vokiečių generalinis komisaras Theodoras von Rentelnas.
1968 m. Aukštųjų Šančių karių kapinėse Kaune pastatytas skulptoriaus Vytauto Mačiuikos paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.
1990 m. priimtas Laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas.
Įvykiai pasaulyje
1868 m. Japonijos sostinė iš Kioto perkelta į Edą, kuris pakeitė pavadinimą į Tokijas (japoniškai – rytinė sostinė).
1918 m. naktį Jekaterinburge veikiausiai su V.Lenino sutikimu bolševikai nužudė paskutinį Rusijos imperatorių Nikolajų II ir visą jo šeimą – žmoną ir penkis vaikus. Visa Romanovų šeima XX a. pabaigoje buvo paskelbti Rusijos stačiatikių bažnyčios šventaisiais.
1936 m. Ispanijos Maroke kilo karinis maištas, kuriam vadovavo generolas Francisco Franco. Per kelias dienas sukilo Saragosos, Sevilijos, Kordobos, Valjadolido, Kadiso garnizonai. Tarp vyriausybės šalininkų respublikonų ir sukilėlių frankistų prasidėjo Ispanijos pilietinis karas.
1942 m. Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte vokiečiai pradėjo Stalingrado operaciją. Kai kurie istorikai mūšio dėl Stalingrado pradžia laiko rugpjūčio 23-iąją, kai vokiečiai miestą subombardavo. Stalingrado mūšis yra esminis lūžis Antrajame pasauliniame kare. Iki tol sėkmingai į priekį besiveržianti Vokietijos kariuomenė buvo sustabdyta ir po kelių mėnesių atkaklių kovų 1943 m. sausio 31 d. prie Stalingrado kapituliavo. Po Stalingrado mūšio į bendrą puolimą perėjo SSRS kariuomenė.
1945 m. prasidėjo Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS vadovų Potsdamo konferencija. Ji nusprendė nuginkluoti ir paleisti Vokietijos kariuomenę, panaikinti nacionalsocialistų partiją ir jai pavaldžias organizacijas, uždrausti Vokietijoje bet kokią nacistinę ir militaristinę veiklą bei propagandą. Susitarta, kad nauja Lenkijos–Vokietijos siena eis pagal Oderio–Neisės liniją. Pagal Potsdamo konferencijos nutarimus Rytų Prūsija buvo perduota administruoti Sovietų sąjungai. Konferencija baigėsi rugpjūčio 2 d.
1955 m. netoli Los Andželo pradėjo veikti pirmasis pramogų parkas „Disneyland“ – Disneilendas.
1973 m. Afganistane kariškiai įvykdė valstybės perversmą ir nuvertė karalių Mohammadą Zahyr Šachą. Afganistanas buvo paskelbtas respublika. Ministru pirmininku išrinktas Sardaras Muhammadas Daudas Chanas tapo dar ir gynybos bei užsienio reikalų ministru, 1977 m. – prezidentu. Jis siekė sumažinti Afganistano priklausomybę nuo SSRS ir plėtė ryšius su islamo šalimis.
1975 m. įvykdytas bandomasis tarptautinis kosminis skrydis susijungus erdvėlaiviams „Apollo“ ir „Sojuz“.
1992 m. Slovakijos nacionalinė taryba paskelbė Slovakijos nepriklausomybę.
2014 m. virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Ukrainos teritorijos rusų „žemė-oras“ tipo raketa „Buk“ numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą, žuvo 283 keleiviai ir 15 įgulos narių. Tarptautinė katastrofos tyrimo komisija 2019 m. paskelbė išvadą, kad nusikaltimas buvo įvykdytas su Rusijos karinių pajėgų pagalba ir įvardijo 4 kaltus asmenis – 3 Rusijos ir 1 Ukrainos pilietį.
Gimė
1800 m. – istorikas, bibliografas Kajetonas Rokas Nezabitauskis-Zabitis. Parengė ir išleido pirmąjį iliustruotą elementorių su garsinio skaitymo metodo elementais „Naujas mokslas skaytima diel mažū vaykū Žemaycziu yr Lietuvos“. Mirė 1876 m.
1840 m. – prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas Edouard’as François André. Grafų Tiškevičių pakviestas Lietuvoje suprojektavo Palangos, Užutrakio, Trakų Vokės ir Lentvario parkus. Mirė 1911 m.
1913 m. – kunigas, tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdžio dalyvis Bronius Laurinavičius. Buvo aktyvus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbis, nuolat persekiotas KGB. 1981 m. žuvo per eismo įvykį Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis.
1920 m. – tarptautinio olimpinio judėjimo veikėjas, diplomatas Juanas Antonio Samaranchas. Mirė 2010 m.
1954 m. – Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Mirė
1399 m. – Lenkijos karalienė, Jogailos žmona Jadvyga (25 m.). Karaliene buvo karūnuota 10-ties, o už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ištekinta 12-os metų. 1997 m. paskelbta šventąja.
1440 m. – vienuolis benediktinas, karaliaus Jogailos kunigas Jeronimas Prahiškis (apie 70 m.). Lietuvoje skleisdamas katalikybę ėmėsi fanatiškai naikinti pagonių kulto vietas, todėl sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą ir Vytauto Didžiojo buvo išsiųstas iš Lietuvos.
1933 m. žuvo lietuvių lakūnai Steponas Darius (37 m.) ir Stasys Girėnas (39 m.).
1942 m. Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas) sušaudytas pedagogas, visuomenės veikėjas, Lietuvos aklųjų sąjungos vienas steigėjų ir jos pirmininkas Mečislovas Kviklys (40 m.).
