Įvykiai Lietuvoje
1260 m. kuršių žemėje prie Durbės ežero dabartinės Latvijos Liepojos rajone žemaičiai sumušė kryžiuočius ir kalavijuočius. Durbės mūšis yra didžiausias žemaičių ir lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis sužlugdė Ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją ir kuriam laikui sustabdė jo veržimąsi į rytus – tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Mindaugas nutraukė taiką su kalavijuočais ir vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais.
1508 m. LDK kariuomenė, vadovaujama Konstantino Ostrogiškio, numalšino vasarį kilusį kunigaikščio Mykolo Glinskio maištą prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį. M.Glinskis siekė nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirti stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu. Maištas vyko Baltarusijoje ir dalyje Ukrainos, tačiau vietos gyventojai jo nerėmė. Nugalėtam M.Glinskiui su šalininkais buvo leista išvykti į Maskvą.
1769 m. Žagarėje prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas, kitą dieną apėmęs ir Joniškį. Valstiečiai sukilo, kai, be dirbamos žemės savininkui mokamo činšo, dar buvo įvestas lažas – prievolė dvi dienas per savaitę atidirbti dvare. Dėl nederliaus negalintys sumokėti mokesčių valstiečiai buvo plakami, iš jų buvo atimami gyvuliai. Sukilėliai po kaimus išsiuntinėjo raštą, raginantį visus prisidėti prie sukilėlių su bet kokiais ginklais. Sukilime iš viso dalyvavo apie 500 valstiečių.
1944 m. po beveik savaitės atkaklių mūšių Raudonoji armija užėmė Vilnių.
Įvykiai pasaulyje
1793 m. Paryžiuje jauna revoliucionierė aristokratė Charlote Corday nudūrė jakobinų lyderį Jeaną Paulį Maratą (50 m.). Revoliucinio tribunolo sprendimu po 4 dienų ji buvo giljotinuota. J.P.Maratas kaip laisvės kankinys palaidotas Panteone, jo vardu buvo pavadintas 21 Prancūzijos miestas. 1795 m. į valdžią atėjus jakobinų priešininkams termidorininkams jo palaikai iš Panteono buvo išmesti, o miestų pavadinimai pakeisti.
1878 m. baigėsi Berlyno kongresas, susirinkęs peržiūrėti Rusijos ir Turkijos karo pabaigos sutarties. Bulgarijos šiaurinėje dalyje buvo įkurta autonominė Bulgarijos kunigaikštystė, jos valdovą, gavęs didžiųjų valstybių sutikimą, turėjo tvirtinti Turkijos sultonas. Pietinėje dalyje sudaryta Turkijos autonominė provincija Rytų Rumelija, valdoma sultono skiriamo gubernatoriaus krikščionio. Albanija, Makedonija ir Trakija liko Turkijai. Juodkalnija, Rumunija ir Serbija gavo nepriklausomybę. Austrijai‑Vengrijai leista okupuoti Bosniją ir Hercegoviną. Berlyno sutartis galiojo iki 1912–1913 m. Balkanų karų. Liepos 13-oji Juodkalnijos respublikoje yra nacionalinė šventė.
1930 m. Urugvajuje prasidėjo pirmasis pasaulio futbolo čempionatas.
Gimė
102 ar 100 m. prieš Kristų – senovės Romos karvedys, užkariavęs visą Galiją, surengęs sėkmingus žygius į Britaniją ir Germaniją, Gajus Julijus Cezaris. Cezario vardas dėl jo nuopelnų ir galios virto titulu – buvo Romos imperatorių garbės vardu (pirmasis Cezariu po jo mirties pasivadino Augustas), vėliau tapo sosto įpėdinių ir Romos imperatorių titulu. Iš šio vardo kilo žodžiai „caras“ ir „kaizeris“. 44 m. prieš Kristų Cezarį nužudė sąmokslininkai.
1935 m. – irkluotojas, olimpinis ir pasaulio vicečempionas, Europos čempionas Zigmas Jukna. Mirė 1980 m.
Mirė
1831 m. sukilėliams pereinant Prūsijos sieną per kilusį sąmyšį buvo nušautas sukilimo Lietuvoje vadas Antanas Gelgaudas (39 m.).
1868 m. – grafas, archeologas ir kolekcininkas, Lietuvos archeologijos mokslo vienas pradninkų Konstantinas Tiškevičius (62 m.). Ištyrė daugiau kaip 200 Baltarusijos ir Lietuvos archeologijos paminklų, surengė mokslinę ekspediciją Neries upe, kartu su kitais įkūrė pirmąjį Lietuvoje muziejų.
1943 m. vokiečiai sušaudė sovietinę partizanę Mariją Melnik (Melnikaitę; 18 m.). Okupacijos metais sovietų propagandos ji buvo pristatoma kaip bebaimė mergina iš liaudies, iki galo ištikima sovietų valdžiai, jai buvo suteiktas sovietų Sąjungos didvyrės vardas, Zarasuose pastatytas paminklas.
1949 m. – teatro režisierius, aktorius, pedagogas ir dramaturgas Borisas Dauguvietis (64 m.). Rūpinosi lietuvių dramaturgija – pastatė 22 lietuvių rašytojų 46 veikalus, pats parašė pjesių, iš kurių žymiausia – „Žaldokynė“.
1951 m. – Austrijos kompozitorius ir dirigentas, dodekafonijos muzikos teorijos kūrėjas Arnoldas Schönbergas (76 m.).
1994 m. – režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas, vienas žymiausių lietuvių teatro pedagogų Juozas Miltinis (86 m.). 6-ajame dešimtmetyje sovietinės nomenklatūros buvo kritikuojamas už formalistinę režisūrą ir už K.Stanislavskio mokyklos nepaisymą, atleistas iš teatro kurį laiką spektaklius Panevėžio dramos teatre režisavo slapta.
