Įvykiai Lietuvoje
1831 m. iš Londono išplaukė pirmas, netrukus ir antras laivas su ginklais lenkų ir lietuvių sukilėliams, tačiau sukilimas jau buvo nuslopintas ir laivai grįžo atgal.
1920 m. Maskvoje pasirašyta Lietuvos ir sovietų Rusijos taikos sutartis. Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, neutralumą, teritoriją su sostine Vilniumi. Lietuvos rytinė siena atitiko Antantės rekomenduotą Lenkijos rytinės sienos liniją, Lietuvai turėjo atitekti Trakų, Švenčionių, Vilniaus, Ašmenos, Lydos, Gardino apskritys.
1940 m. iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų atleistas divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Į jas paskirtas sovietų kariškis Feliksas Baltušis-Žemaitis.
1995 m. įvykdytas mirties nuosprendis Borisui Dekanidzei, organizavusiam žurnalisto Vito Lingio nužudymą. Tai buvo paskutinis Lietuvoje įvykdytas mirties nuosprendis.
2004 m. Lietuvos Respublikos prezidento pareigas pradėjo eiti Valdas Adamkus.
2009 m. Lietuvos Respublikos prezidento pareigas pradėjo eiti Dalia Grybauskaitė, 2014 m. perrinkta antrai kadencijai.
2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento pareigas pradėjo eiti Gitanas Nausėda.
Įvykiai pasaulyje
1704 m. Švedijos kariuomenei įsiveržus į Lenkiją Abiejų Tautų Respublikos Elekcinis seimas Stanislovą Leščinskį paskelbė Lenkijos karaliumi Stanislovu I (karūnuotas 1705 m.).
1941 m. Didžioji Britanija ir SSRS pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų kare su Vokietija.
1943 m. Kursko mūšyje Sovietų sąjunga perėjo į kontrpuolimą. Prie Prochorovkos įvyko, pasak rusų istoriografų, didžiausias Antrajame pasauliniame kare tankų mūšis, kuriame SSRS kariuomenė prarado 470 tankų (iš 670), vokiečiai – 50 (iš 490). Sovietų armija iki rudens nustūmė vokiečius toli į vakarus.
1975 m. Portugalijos užjūrio provincija Atlanto vandenyne San Tomė ir Prinsipė pasiskelbė nepriklausoma respublika.
1979 m. buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Ramiajame vandenyne Kiribatis paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
2006 m. pasienyje su Libanu šiitų karinė organizacija „Hezbollah“ sukėlė konfliktą su Izraelio kariniu daliniu ir nukovė 3 bei pagrobė 2 karius. Per kilusį incidentą ir Izraelio bandymą juos išlaisvinti žuvo daugiau kaip 1000 žmonių.
Gimė
1817 m. – amerikiečių rašytojas ir filosofas Henry David Thoreau. Pasaulinę šlovę jam pelnė kūrinys „Voldenas, arba Gyvenimas miške“. Mirė 1862 m.
1854 m. – amerikiečių išradėjas ir filantropas, bendrovės „Eastman Kodak Company“ įkūrėjas George’as Eastmanas. Skyrė apie 100 mln. JAV dolerių mokslo ir kultūros įstaigoms. Mirė 1932 m.
1884 m. – italų dailininkas, kurio kūryba pripažinimo sulaukė tik po mirties, Amedeo Modigliani. Mirė 1920 m.
1904 m. – Čilės poetas, diplomatas ir valstybės veikėjas, Nobelio premijos laureatas Pablo Neruda. Po karinio perversmo Čilėje buvo laikomas namų arešte. Mirė 1973 m.
Mirė
1536 m. – žymiausias Šiaurės renesanso humanistas, filosofas ir teologas Erazmas Roterdamietis (66 m.). Parašė daugiau kaip 200 veikalų, smerkė prietarus, siekė Bažnyčios atnaujinimo.
1941 m. Maskvoje sušaudytas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis (41 m.). Sovietų kaltintas Lietuvoje dislokuotų SSRS karių grobimu.
1952 m. – filosofas ir kultūros istorikas Levas Karsavinas (69 m.). Teigė filosofijos ir teologijos vienybę, kad kultūra yra nuo religijos neatsiejamo dvasingumo raiška žmonių veikloje.
1971 m. – kunigas Feliksas Kapočius (76 m.). Vadovavo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios Kaune statybai, buvo šios parapijos klebonas.
1999 m. – kino operatorius ir režisierius Algirdas Araminas (68 m.). Buvo Lietuvos televizijos pirmasis vyriausiasis operatorius. Režisavo filmą „Maža išpažintis“.
