Įvykiai Lietuvoje
1660 m. per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą Lietuvos kariuomenė atsiėmė 1655 m. rusų užimtą Vilnių. Pilyje rusai išsilaikė dar 16 mėnesių.
1918 m. Lietuvos Taryba oficialiai ėmė vadintis Lietuvos Valstybės Taryba, iki tol ji vadinosi Lietuvos Krašto Taryba.
1918 m. Lietuvos Taryba balsavo už tai, kad Viurtembergo hercogas Wilhelmas Karlas von Urachas taptų Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Vokietijos valdžia, siekusi unijos pagrindu sujungti Lietuvą su Prūsija, Lietuvos Tarybos teisės rinkti karalių nepripažino, pats W.K von Urachas jam išsiųstą Tarybos kvietimą priėmė. Monarchijos atkūrimui nepritarė kairiųjų pažiūrų Lietuvos Tarybos nariai.
1919 m. liepos 11–12 d. vyko vienas paskutinių Lietuvos kariuomenės mūšių su bolševikais dėl Salako.
1940 m. prasidėjo pirmieji Lietuvos gyventojų areštai. Liepos 11–16 d. ir 18–19 d. buvo suimta apie 2000 žmonių – daugiausia politikos ir visuomenės veikėjų. Vieni pirmųjų su šeimomis buvo išvežti Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Antanas Merkys ir užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys.
1940 m. buvo uždaryta Šaulių sąjunga. Tuo metu jai priklausė daugiau kaip 62 tūkst. narių, jų padaliniai sudarė 22 rinktines. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą šauliai buvo nuginkluoti pirmieji, netrukus apie 90 proc. jų vadų ir tūkstančiai eilinių narių buvo represuoti.
2018 m. Vilniaus Rasų kapinėse perlaidoti Mykolo, Viktoro ir Vaclovo Biržiškų bei Mykolo žmonos Bronislavos palaikai.
Įvykiai pasaulyje
1859 m. Austrijai pralaimėjus karą su Sardinijos karalyste ir Prancūzija Napoleonas III ir Pranciškus Juozapas I sudarė paliaubas. Austrija perdavė Prancūzijai Lombardiją, o ši mainais už Savoją ir Nicą atidavė ją Sardinijai. Vilafrankos sutartis laikoma Italijos nacionalinio suvienijimo pradžia.
1921 m. Mongolija paskelbė nepriklausomybę nuo Kinijos. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1944 m. Kvebeke prasidėjo antrasis aukščiausio lygio JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados vadovų pasitarimas. Pirmasis čia vyko 1943 m. rugpjūčio mėn. Šįkart buvo numatytos Italijos kapituliavimo sąlygos ir patvirtintas Vokietijos suskaldymo po Antrojo pasaulinio karo planas.
Gimė
1657 m. – pirmasis Prūsijos karalius Frydrichas I. Norėdamas pabrėžti naujos Prūsijos karalystės ryšį su prūsų ir lietuvininkų žemėmis vainikavosi Karaliaučiaus katedroje. Pradėjo Mažosios Lietuvos kolonizaciją, joje apgyvendino svetimtaučius iš Vakarų ir Vidurio Europos šalių, daugiausia vokiečius valstiečius. Mirė 1713 m.
1890 m. – rašytojas, teatro veikėjas Petras Vaičiūnas. Tarpukariu buvo populiariausias lietuviško repertuaro autorius, rašė pjeses, daugiausia komedijas ir melodramas, Valstybės teatrui. Iš 20 jo sukurtų pjesių 16 buvo suvaidinta teatre, viena populiariausių – „Patriotai“. Mirė 1959 m.
1903 m. – britas, sovietų žvalgas Williamas Augustas Fisheris. Jungtinėse Amerikos Valstijose suorganizavo SSRS agentų tinklą, vadovavo slaptoms sovietų agentų grupėms, kurios karo atveju turėjo vykdyti teroro aktus prieš strateginius objektus JAV, teikė SSRS vyriausybei informaciją apie amerikiečių branduolinio ginklo tyrimus. 1957 m. suimtas ir nuteistas 30 metų kalėti. 1962 m. iškeistas į SSRS kalintą amerikiečių lakūną F.G.Powersą. Mirė 1971 m.
1934 m. – italų drabužių dizaineris Giorgio Armani.
Mirė
1937 m. – amerikiečių kompozitorius, pianistas ir dirigentas George’as Gershwinas (38 m.). Žymiausi kūriniai „Žydroji rapsodija“ ir opera „Porgis ir Besė“ tapo ryškiausiais Šiaurės Amerikos profesionaliosios muzikos pavyzdžiais.
1970 m. – Rusijos valstybės veikėjas Aleksandras Kerenskis (89 m.). Po Spalio perversmo atšaukęs iš fronto lojalius kariuomenės dalinius bandė užimti bolševikų valdomą Petrogradą.
1974 m. – švedų rašytojas, ekspresionizmo švedų literatūroje pradininkas, Nobelio literatūros premijos laureatas Päras Fabianas Lagerkvistas (83 m.).
2002 m. Los Andžele mirė poetas Bernardas Brazdžionis (95 m.). Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
