Įvykiai Lietuvoje
1923 m. antrojo Seimo pirmininku išrinktas kunigas Justinas Staugaitis. Šias pareigas ėjo iki 1925 m. sausio pabaigos.
1945 m. VLIK‘as pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui, kuriame buvo prašoma nepripažinti prievartinės Lietuvos inkorporacijos į SSRS ir pareikalauti, kad SSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos, kad lietuvių tauta galėtų atkurti nepriklausomą valstybę.
1948 m. Jono Žemaičio, tapusio Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu, įsakymu Nr. 1 buvo įkurta Vieninga laisvės kovos sąjūdžio organizacija. Vyriausiuoju vadu laikinai tapo J.Žemaitis, pavaduotojais – Pietų Lietuvos ir Rytų Lietuvos sričių vadai. Tuo metu veikė 9 partizanų apygardos, susijungusios į 3 sritis. Visos sritys turėjo deleguoti savo atstovus į 1949 m. numatomą vadų suvažiavimą.
1990 m. Aukščiausioji Taryba suformavo 10 asmenų politinio, teisinio ir diplomatinio pasirengimo deryboms su SSRS komisiją, vadovaujamą Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojo Bronislovo Kuzmicko.
1993 m. į kelionę aplink pasaulį išplaukė kapitono Igno Minioto vadovaujama jachta „Laisvė“. Kelionės metu įgula keitėsi. Keliskart kirtusi pusiaują „Laisvė“ pasiekė Horno ragą ir pirmoji iš Lietuvos apiplaukė šį Pietų Amerikos kyšulį. 1995 m. liepos 23 d. jachta grįžo namo.
Įvykiai pasaulyje
1925 m. vietoj Rusijos telegramų agentūros įkurta SSRS telegramų agentūra TASS (Telegrafnoje agentstvo Sovetskogo Sojuza). Jai suteikta išimtinė teisė iš SSRS valdžios institucijų gauti ir platinti informaciją už Sovietų sąjungos ribų.
1940 m. Prancūzijos centrinėje dalyje, Viši mieste, susirinkęs Nacionalinis Susirinkimas maršalą Henri Philippe‘ą Pétainą paskelbė Prancūzijos valstybės vadovu ir suteikė jam diktatoriaus įgaliojimus. Kartu tai reiškė ir trečiosios respublikos pabaigą. Viši režimas oficialiai laikėsi neutralios užsienio politikos, iš tiesų kolaboravo su nacių Vokietija. Režimą pripažino dauguma užsienio valstybių, iš pradžių ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei SSRS.
1941 m. Antrajame pasauliniame kare prasidėjo SSRS kovos su Vokietija ir Suomija dėl Leningrado. Leningrado mūšis truko iki 1944 m. rugpjūčio.
1954 m. paskelbta, kad Sovietų sąjungoje naikinama ypatingųjų lagerių sistema, juose švelninamos kalinimo sąlygos. Pradėta masiškai peržiūrėti politinių kalinių bylas, didžioji dalis politinių kalinių paleista iš lagerių, kitiems sutrumpintas bausmės laikas.
1962 m. prasidėjo palydovinės televizijos istorija – į kosminę erdvę buvo paleistas Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos finansuojamas ryšių palydovas „Telstar“. Po dviejų dienų jis perdavė pirmąjį bandomąjį TV vaizdą iš stoties JAV rytuose į stotį Bretanės regione Prancūzijoje. Tąkart parodyta JAV vėliava. Liepos 23 d. „Telstar“ perdavė pirmuosius pasaulyje tiesioginius vaizdus į palydovinę stotį pietvakarių Anglijoje.
1973 m. buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Bahamos paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.
1991 m. Rusijos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas.
2003 m. Briuselyje darbą baigė Europos Konventas – Europos Sąjungos (ES) valstybių ir valstybių kandidačių atstovų susirinkimas. Jis susirinko 2002 m. pradžioje su tikslu apsvarstyti ES ateitį ir parengti ES Konstitucinės sutarties projektą. Ši sutartis galėjo įsigalioti 2006 m. lapkričio 1 d., tačiau 2005 m. Prancūzijos ir Olandijos piliečiai referendumuose ją atmetė. 2007 m. buvo pasirašyta Lisabonos sutartis, kurią praktiškai sudaro buvusios Sutarties dėl Konstitucijos Europai turinys.
Gimė
1509 m. – šveicarų teologas, Bažnyčios reformatorius, kalvinizmo pradininkas Jonas Kalvinas. Mirė 1564 m.
1830 m. – prancūzų dailininkas impresionistas, vienintelis dalyvavęs visose aštuoniose impresionistų parodose, Camille’is Pissarro. Mirė 1903 m.
1856 m. – serbų ir amerikiečių išradėjas Nikola Tesla. Išrado dvifazį asinchroninį elektros variklį, ištyrė magnetinio lauko prigimtį. N.Teslos išradimai buvo panaudoti statant Niagaros krioklių hidroelektrinę. Mirė 1943 m.
1871 m. – prancūzų rašytojas Marcelis Proustas. Svarbiausias kūrinys – septynių romanų ciklas „Prarasto laiko beieškant“. Jo kūryba labai paveikė modernaus psichologinio romano raidą, įtvirtino asociatyvaus vidinio monologo – sąmonės srauto – formą. Mirė 1922 m.
1895 m. – vokiečių kompozitorius, kantatos „Carmina Burana“ autorius Carlas Orffas. Mirė 1982 m.
1931 m. – aktorius Algimantas Masiulis. Vaidino Panevėžio ir Kauno dramos teatruose, sukūrė apie 100 vaidmenų Lietuvos ir kitų šalių kino ir televizijos filmuose. Mirė 2008 m.
Mirė
138 m. – Antoninų dinastijos imperatorius Hadrianas, arba Adrianas (62 m.). Buvo mokslo ir meno mecenatas, graikų civilizacijos gerbėjas, rūpinosi atstatyti Atėnus.
1851 m. – prancūzų dailininkas, fotografijos pradininkas Louis Dageras (63 m.). Sukūrė pirmą praktiškai pritaikomą fotografijos būdą dagerotipiją.
2006 m. žuvo Čečėnijos kovotojų vadas Šamilis Basajevas (41 m.). Per Rusijos ir Čečėnijos karą vadovavo Grozno gynybai, vėliau – čečėnų partizanų kovai, organizavo teroristines operacijas.
