Įvykiai Lietuvoje
1569 m. Lenkijos mieste Liubline sudaryta sutartis, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika. Unija joms suteikė galimybę laimėti Livonijos karą. Valstybė oficialiai buvo skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkija) ir LDK. Lietuva išlaikė pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, antspaudą. LDK atstovai LDK reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengdavo savo atskiruose posėdžiuose. Nebuvo suvienodinti ir abiejų valstybių pinigai. Abiejų Tautų Respublikos politiniam gyvenimui daugiausia vadovavo Lenkijos ponai, užsienio politikos klausimais LDK žodis buvo gerokai menkesnis. Unija iš esmės pakeitė LDK santykius su Lenkija, bet LDK valstybingumas ilgainiui ėmė silpnėti, sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis, bajorų ir miestiečių lenkėjimas. Daliai LDK diduomenės priešinantis tokioms tendencijoms Lenkijos ponams nepavyko abiejų šalių sulieti, ginant LDK nepriklausomybę didelę reikšmę turėjo 1588 m. priimtas Trečiasis Lietuvos Statutas.
1812 m. prancūzų armijos užimtoje Lietuvoje Napoleono įsaku sudaryta administracinė valdžia – LDK laikinoji vyriausybės komisija, kuriai tapo pavaldžios departamentais pavadintos Vilniaus, Gardino ir Minsko gubernijos bei Balstogės sritis. Komisiją sudarė 7 Lietuvos dvarininkai, ji turėjo tvarkyti krašto reikalus ir parūpinti armijai maisto.
1938 m. lankytojams duris atvėrė Kauno zoologijos sodas, įkurtas Tado Ivanausko iniciatyva. Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki 150 eksponatų. Kelias rūšis retų egzotiškų gyvūnų Kaunui padovanojo Varšuvos zoologijos sodas.
1940 m. Liaudies vyriausybė, faktiškai vykdanti SSRS okupacinės administracijos funkcijas, paleido ketvirtąjį Lietuvos Respublikos Seimą.
1989 m. lietuvių buriuotojai, gegužės 13 d. išplaukę iš Lietuvos į Laisvės žygį, pasiekė Čikagą. Čia juos pasitiko daugiau nei 150 tūkst. Amerikos lietuvių. Pagerbdamas lietuvių buriuotojus ir lietuvių laisvės siekius, Čikagos meras liepos 5-ąją paskelbė Lietuvos laisvės žygio diena.
1992 m. Lietuvą pripažinus tarptautiniu mastu Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė nutraukiantis savo veiklą. Organizacija kaip antinacinio pasipriešinimo centras susikūrė 1943 m. Kaune, nuo 1945 m. veikė išeivijoje kaip antisovietinio pasipriešinimo organizacija.
1992 m. pradėjo transliuoti lenkiška radijo stotis „Znad Wilii“, ją įkūrė Česlovas Okinčicas.
1994 m. laikraštis „Tiesa“ pakeitė pavadinimą į „Diena“.
1997 m. liepos 1–5 d. Vilniuje ir Punske buvo susirinkęs pasaulio lietuvių IX Seimas. Jame nuspręsta kas trejus metus Seimą rengti tik Lietuvoje.
2013 m. Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje. Iki gruodžio 31 d. visi svarbiausi Europos politikos klausimai buvo sprendžiami Vilniuje.
2017 m. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, Seimo priimtas 2016 m. rugsėjo mėn.
Įvykiai pasaulyje
1863 m. Pensilvanijos valstijoje prasidėjo didžiausias ir lemiamas JAV pilietinio karo mūšis. Federalinė (Šiaurės) kariuomenė per 3 dienas trukusį Getisbergo mūšį įveikė Pietų konfederacijos pajėgas ir sustabdė jų veržimąsi į šiaurę.
1867 m. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė Britų Šiaurės Amerikos aktą, kuriuo trys britų kolonijos Šiaurės Amerikoje – Kanada (buvo padalyta į Kvebeko ir Ontarijo provincijas), Naujoji Škotija ir Niu Bransvikas – buvo sujungtos į federaciją – Kanados dominiją. Formaliu naujosios valstybės vadovu paskelbtas Didžiosios Britanijos karalius, atstovaujamas generalgubernatoriaus. Įkurtas Kanados parlamentas, kurį sudarė generalgubernatoriaus skiriamas Senatas ir gyventojų renkami Bendruomenių Rūmai. Šis Aktas iki 1982 m. buvo Kanados konstitucija, liepos 1-oji yra Kanados nacionalinė šventė.
1916 m. Šiaurės Prancūzijoje prie Somos upės Pirmajame pasauliniame kare prasidėjo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos puolamoji operacija prieš Vokietiją. Prieš mūšį vyko 7 dienų artilerinis parengimas. Kovos veiksmai tęsėsi iki lapkričio vidurio, po Somos mūšio iniciatyvą fronte perėmė Antantės šalys.
1921 m. Šanchajuje įkurta Kinijos komunistų partija. Nuo 1949 m., susikūrus Kinijos Liaudies Respublikai, yra valdančioji Kinijos politinė partija, jos vadovaujantis vaidmuo įtvirtintas konstitucijoje. XX a. antroje pusėje varžėsi su Sovietų Sąjungos komunistų partija dėl įtakos komunistiniame pasaulyje.
1946 m. Bikini atolo Ramiajame vandenyne lagūnoje, JAV branduolinių bandymų teritorijoje, pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo susprogdinta atominė bomba.
1962 m. paskelbta buvusio Belgijos protektorato Afrikoje Ruandos nepriklausomybė. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1968 m. Didžioji Britanija, JAV, SSRS bei kitos valstybės pasirašė Jungtinių Tautų nusiginklavimo komiteto parengtą Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. 1991 m. prie sutarties prisijungė ir Lietuva.
1974 m. mirus Argentinos prezidentui Juanui Domingo Perónui kaip naujoji šalies vadovė prisiekė jo žmona María Estela de Perón. Ji tapo pirmąja moterimi prezidente Pietų Amerikoje. Bandė tęsti vyro politiką, bet po 2 metų per valstybės perversmą kariškių iš posto buvo pašalinta.
1987 m. įsigaliojo Suvestinis Europos aktas, kuris sujungė Paryžiaus ir Romos sutarčių, kuriomis įkurta Europos Sąjunga, pataisas. Akte pirmą kartą kaip institucija apibrėžta Europos Sąjungos Vadovų Taryba ir jos sudėtis, numatyti jos reguliarūs susitikimai, nustatyta Europos Parlamento pritarimo būtinybė sudarant naujų Europos Sąjungos valstybių narių stojimo ir asociacijos sutartis. Akte buvo numatyta ir Bendrosios rinkos sukūrimo data – 1993 m. sausio 1 d.
1997 m. Kinijoje įkurtas Honkongo specialus administracinis regionas. Honkonge švenčiama nacionalinė šventė.
2003 m. įsigaliojo Europos žmogaus teisių konvencijos tryliktasis protokolas, panaikinantis mirties bausmę karo ir ypatingosios padėties atveju. Lietuvoje jis įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.
2004 m. JAV erdvėlaivis „Cassini“ pirmą kartą įskriejo į Saturno palydovo orbitą ir pradėjo šios planetos ir jos palydovų tyrimus.
Gimė
1937 m. – dainininkas Eduardas Kaniava.
1961 m. – populiariausia britų karališkosios šeimos narė Velso princesė Diana. Žuvo 1997 m.
Mirė
1998 m. nužudytas kunigas, poetas Ričardas Mikutavičius (63 m.).
2004 m. – amerikiečių aktorius Marlonas Brando (80 m.).
