Įvykiai Lietuvoje
1988 m. Lietuvos televizija transliavo pirmąją „Atgimimo bangos“ laidą. Ji buvo skirta SSRS konstitucijos pakeitimų bei papildymų ir rinkimų įstatymo projektams. Laidoje dalyvavo Sąjūdžio Seimo tarybos atstovai Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Justinas Marcinkevičius ir Kazimieras Motieka.
2000 m. darbą pradėjo Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Dirbo iki 2001 m. birželio 20 d., kai Naujajai sąjungai iš jos atšaukus savo deleguotus šešis ministrus buvo priverstas atsistatydinti R. Paksas.
Įvykiai pasaulyje
318 m. (kitais duomenimis – 324 m.) popiežius Silvestras I pašventino imperatoriaus Konstantino I Katalikų Bažnyčiai dovanotus Laterano rūmus Romoje – dabartinę Šv.Jono baziliką, iš pradžių vadintą Švenčiausiojo Išganytojo, vėliau dar ir Šv.Jono Krikštytojo bei Šv.Jono Evangelisto vardu. Tai seniausia ir viena iš penkių didžiųjų Romos bazilikų, vadinama visų miesto ir pasaulio bažnyčių motina ir galva. Katalikų Bažnyčioje lapkričio 9-ąją švenčiama Laterano bazilikos pašventinimo šventė.
1799 m. lapkričio 9–10 d. Napoleonas Bonapartas Prancūzijoje įvykdė valstybinį perversmą, pagal tuo metu galiojantį revoliucijos kalendorių vadinamą Briumerio aštuonioliktosios perversmu. Privertė atsistatydinti Direktorijos vyriausybę ir paskelbė trijų konsulų diktatūrą. Faktiškai visa valdžia atiteko pirmajam konsului Napoleonui Bonapartui.
1918 m. Vokietijoje nuversta monarchija – Vokietijos kancleris ir Prūsijos ministras pirmininkas Maximilianas von Badenas be imperatoriaus Vilhelmo II žinios paskelbė apie imperatoriaus atsisakymą valdžios ir pats atsistatydino. Socialdemokratų partijos vadovas Philipas Scheidemannas Vokietiją paskelbė respublika, kitą dieną buvo sudaryta nauja vyriausybė.
1921 m. Italijos fašistų būriai pasivadino Nacionaline fašistų partija. Partija skelbė populistinius ir nacionalistinius šūkius, pagrįstus didžiavalstybinėmis senovės Romos tradicijomis. Netrukus sulaukė labai didelės visuomenės dalies palaikymo ir iki 1926 m. Italijoje įsitvirtino partijos ir jos vado Benito Mussolini diktatūra.
1938 m. lapkričio 9–10 d. Vokietijos naciai įvairiose šalies vietose surengė pogromus – siaubė bei degino žydų namus, parduotuves, sinagogas, ligonines, mokyklas. 91 žydas buvo užmuštas, šimtai sužeista, per 30 tūkst. suimta ir išsiųsta į koncentracijos stovyklas. Dėl rytą po pogromo gatvėse likusių stiklo šukių šiems įvykiams prigijo Krištolinės nakties pavadinimas. Po jos žydai dar turėjo sumokėti 1 mlrd. reichsmarkių baudą, buvo konfiskuota 20 proc. kiekvieno žydo nuosavybės. Draudimo kompanijoms įstatymu buvo uždrausta žydams kompensuoti prarastą turtą. Krištolinė naktis buvo Trečiojo reicho vykdytos žydų naikinimo politikos pradžia.
1953 m. Prancūzija pripažino savo buvusios kolonijos Kambodžos suverenitetą ir išvedė iš šalies kariuomenę. Kambodžoje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1989 m. naktį tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos valdžia atidarė Berlyno sieną.
Gimė
1818 m. – rusų rašytojas Ivanas Turgenevas. Mirė 1883 m.
1887 m. – pirmasis Italijos Respublikos prezidentas Enrico De Nicola. Mirė 1959 m.
1936 m. – žydų kilmės latvių šachmatininkas, pasaulio šachmatų čempionas Michailas Talis. Mirė 1992 m.
Mirė
1918 m. – prancūzų poetas Guillaume’as Apollinaire’as (38 m.).
1952 m. – pirmasis Izraelio prezidentas ir Pasaulinės sionistų organizacijos vadovas Chaimas Weizmannas (77 m.).
1970 m. – Prancūzijos karo ir valstybės veikėjas, per Antrąjį pasaulinį karą vadovavęs Prancūzijos išvadavimo komitetui, vėliau Prancūzijos prezidentas Charles’is de Gaulle’is (79 m.).
2005 m. – pirmasis iš neliečiamųjų kastos Indijos prezidentas ir vienintelis malajalis, užėmęs šį postą, Kočerilas Ramanas Narajananas (85 m.).
