Įvykiai Lietuvoje
1949 m. Šilutėje įkurtas kraštotyros muziejus (dabar – Šilutės Hugo Šojaus muziejus).
1990 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo“.
1991 m. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo“.
1993 m. Lietuvos televizija pradėjo rodyti vienuolika metų transliuotą laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“. 1998 m. jos autoriams istorikams Edvardui Gudavičiui ir Alfredui Bumblauskui, režisieriui Algimantui Galiniui ir redaktoriui Albertui Žostautui buvo paskirta Lietuvos nacionalinė premija. Tai vienintelis atvejis premijos teikimo istorijoje, kai buvo apdovanota televizijos laida.
2018 m. XV a. gyvenęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių kilęs ir pamaldumu garsėjęs atgailos kanauninkų vienuolis Mykolas Giedraitis paskelbtas palaimintuoju.
Įvykiai pasaulyje
680 m. Konstantinopolyje (dabar Stambulas) prasidėjo šeštasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, sušauktas imperatoriaus Konstantino IV iniciatyva. Vyko iki 681 m. rugsėjo vidurio. 692 m. imperatorius Justinianas II sušaukė jo tęsinį, kuriame buvo atmestas kunigų ir diakonų celibatas, jiems leista gyventi santuokoje, sudarytoje prieš šventimus, Konstantinopolio imperatorius prilygintas Romos popiežiui, pripažinta imperatoriaus viršenybė visų Rytų patriarchų atžvilgiu.
1917 m. Rusijoje lapkričio 7-osios (pagal Julijaus kalendorių – spalio 25 d.) rytą Petrogrado karinis revoliucinis komitetas paskelbė, kad nuvertė Aleksandro Kerenskio laikinąją vyriausybę ir perima valdžią į savo rankas. Naktį iš 7 į 8 d. buvo užimti Žiemos rūmai ir suimti Laikinosios vyriausybės nariai. Po bolševikų įvykdyto Spalio perversmo didesnėje Rusijos dalyje valstybinę valdžią perėmė jų kontroliuojamos tarybos.
Gimė
1790 m. – architektas, vėlyvojo klasicizmo atstovas Karolis Podčašinskis. Perkūrė Vilniaus universiteto Bibliotekos salės (dabar Aula) ir Profesorių (dabar Mokslo darbuotojų) skaityklas, suprojektavo Tuskulėnų dvaro rūmus Vilniuje. Svarbiausias projektas – Šv.Jonų bažnyčios rekonstrukcija. Mirė 1860 m.
1867 m. – lenkų kilmės prancūzų chemikė ir fizikė, radioaktyvumo mokslo viena pradininkių, Nobelio premijos laureatė Marie Curie. Mirė 1934 m.
1913 m. – prancūzų rašytojas, filosofas egzistencialistas Albert’as Camus. Mirė 1960 m.
1918 m. – JAV pamokslininkas, baptistų kunigas Billy Grahamas. Visame pasaulyje organizavo masines evangelizacijas, lankėsi net sovietų bloko šalyse, misijoms pasitelkė JAV žiniasklaidą – vedė radijo laidą, įkūrė kino studiją „World Wide Pictures“. Mirė 2018 m.
1942 m. – kultūros antropologė, JAV lietuvių visuomenės veikėja, pirmosios komercinės televizijos Lietuvoje Tele-3 įkūrėja Liucija Baškauskaitė.
Mirė
644 m. vergas mečetėje nužudė besimeldžiantį pranašo Mahometo bendražygį ir uošvį Omarą (apie 59 m.). Per Omaro kalifatą susiklosčiusios religinės ir politinės institucijos tapo pavyzdžiu vėlesnėms islamo valstybėms. Pagal tradiciją laikomasi nuostatos, kad valdant Omarui baigta Korano redakcija. Jeruzalėje ant Šventyklos kalno Omaras pastatydino vieną svarbiausių musulmonų šventovių – al Aksos mečetę, tikima, kad pats padėjo akmenį į jos pamatus. Įvedė metų skaičiavimą nuo pranašo persikėlimo į Mediną (hidžros), prievolę atlikti piligriminę kelionę į Meką (chadžą). Teigiama, kad jis įteisino nuplakimo ir nužudymo užmėtant akmenimis bausmes už svetimavimą.
1992 m. autoavarijoje žuvo Čekoslovakijos valstybės veikėjas, Prahos pavasario vienas iniciatorių Alexanderis Dubčekas (70 m.).
