Įvykiai Lietuvoje
1906 m. Vilniuje Miesto salėje (dabar Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmai) „Vilniaus kanklių“ draugija pastatė pirmąją lietuvių operą „Birutė“. Ją pagal Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio libretą sukūrė kompozitorius Mikas Petrauskas. Birutės partiją dainavo Marija Piaseckaitė‑Šlapelienė, Birutės brolio – Kipras Petrauskas.
1994 m. apie 7 val. ryto 35 km nuo Vilniaus susprogdinta geležinkelio tilto per Bražuolės upelį dalis. Šalia diversijos vietos gyventojams pavyko sustabdyti keleivinį traukinį „Klaipėda–Vilnius“. Teroro akto vykdytojai ir jo užsakovai nebuvo išaiškinti.
2000 m. Orsė muziejuje Paryžiuje buvo atidaryta pati didžiausia kada nors surengta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų retrospektyva jo 125‑ųjų gimimo metinių proga. Parodą globojo Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai.
2001 m. lapkričio 6–8 d. Lietuvoje su trijų dienų vizitu viešėjo Velso princas Charlesas.
Įvykiai pasaulyje
1946 m. Vokietijos mieste Fuldoje įkurta Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė organizacija Mažosios Lietuvos taryba. Telkė po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje apsigyvenusius tautiečius, skatino juos išlaikyti lietuvybę. Veikė iki XX a. 8-ojo dešimtmečio.
1954 m. pradėjo transliuoti Latvijos televizija – pirmoji Baltijos valstybėse.
1960 m. Kijeve pradėjo veikti pirmoji metro linija.
1991 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas savo įsaku sustabdė Sovietų sąjungos komunistų partijos ir Rusijos komunistų partijos veiklą.
2012 m. antrai JAV prezidento kadencijai perrinktas Barackas Obama.
Gimė
1814 m. – Belgijos muzikos instrumentų meistras Adolphe’as Saxas. Apie 1840 m. sukonstravo instrumentą, kurį pagal savo pavardę pavadino saksofonu. Vėliau sukūrė saksofono atmainų, patobulino fagoto ir trombono konstrukciją. Mirė 1894 m.
1825 m. – prancūzų architektas Charles’is Garnier. Svarbiausias projektas – „Grand Opéra“ rūmai Paryžiuje. Mirė 1898 m.
1835 m. – italų teismo psichiatras, antropologinės teisės mokyklos pradininkas Cesare Lombroso. Teigė, kad egzistuoja įgimtas polinkis į nusikalstamumą, kad pagal anatominius požymius galima nuspėti, kokį nusikaltimą žmogus padarys. Vėliau pripažino, kad nusikaltimams turi įtakos ir socialiniai veiksniai. Mirė 1909 m.
1879 m. – žymiausias lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas, kalbininkas Kazimieras Būga. Ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“. Nustatė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardų lietuviškas formas, sukūrė baltų genčių įsikūrimo prie Baltijos jūros hipotezę. Mirė 1924 m.
1938 m. – dailininkas ir rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Leonardas Gutauskas.
Mirė
1822 m. – prancūzų chemikas Claude‘as Louis Berthollet (73 m.). Nustatė kiekybinę amoniako, vandenilio cianido, vandenilio sulfido sudėtį, tyrė chloratus ir medžiagų balinimą jais, kalio chloratas jo garbei vadinamas Berthollet druska.
1887 m. – prancūzų poetas, parašęs „Internacionalo“ – tarptautinio proletariato himno – žodžius, Eugène’as Pottier (71 m.). Aktyviai dalyvavo Paryžiaus komunos ir jos kruvinosios savaitės įvykiuose. 1917–1943 m. „Internacionalas“ buvo ir Rusijos bei Sovietų sąjungos himnas.
1893 m. – rusų kompozitorius ir dirigentas Piotras Čaikovskis (53 m.).
1944 m. – politikos ir visuomenės veikėjas, filosofas, aušrininkas, gydytojas Jonas Šliūpas (83 m.). Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją, kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą. Propagavo materializmo, laisvamanybės, socializmo, visuomenės pažangos idėjas.
1960 m. JAV mirė pirmasis lietuvių kilmės boksininkas, tapęs pasaulio čempionu, Jurgis Čepulionis (72 m.)
