Įvykiai Lietuvoje
1794 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilėliai pralaimėjo prie Varšuvos. Lapkričio viduryje jų kariuomenės likučiams ėmus krikti 1794 m. sukilimas buvo visiškai nuslopintas. Kitų metų pradžioje Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalino Abiejų Tautų Respubliką.
1959 m. pradėjo veikti pirmasis Kauno hidroelektrinės agregatas.
1996 m. Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti 1991 m. sausio 13-osios įvykių baudžiamoji byla, surašyta į 13 tomų. Į kaltinamųjų sąrašą buvo įtraukti 52 asmenys, tačiau keturi jau buvo mirę, dauguma gyveno užsienyje ir Lietuvos teisingumui buvo nepasiekiami.
2009 m. Seimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai Lietuvos teritorijoje veikusio slapto JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimo, kuriame kalinti teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ kovotojai. Rugpjūčio 20 d. apie tokį kalėjimą Lietuvos teritorijoje pranešė JAV televizija „ABC News“.
Įvykiai pasaulyje
1414 m. Vokietijos mieste Konstance prasidėjo šešioliktasis visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, vykęs iki 1418 m. pavasario. Šio didžiausio vidurinių amžių Bažnyčios susirinkimo tikslas buvo panaikinti Vakarų bažnyčios skilimą (schizmą), kai vienu metu valdydavo du ar trys popiežiai. Konstanco susirinkime popiežius Jonas XXIII buvo nušalintas, popiežius Benediktas XIII paskelbtas eretiku, o popiežius Grigalius XII atsistatydino. Susivienijusi Avinjono ir Romos kardinolų kolegija popiežiumi išrinko Martyną V ir popiežiaus rezidenciją galutinai perkėlė į Romą.
1605 m. sužlugdytas Anglijos katalikų planuotas pasikėsinimas į Parlamentą ir karalių Jokūbą I. Vadinamąjį Parako sąmokslą rengė grupė bajorų, nepatenkintų, kad po karalienės Elizabeth I mirties Anglijos sostą paveldėjo Škotijos karalius, kuris toliau tęsė katalikų persekiojimą. Po Vestminsterio rūmais sąmokslininkai išsinuomojo rūsį, kuriame paslėpė 20 statinių parako ir laukė Parlamento sesijos pradžios, kad galėtų jas susprogdinti. Po šių įvykių katalikų persekiojimas Anglijoje dar labiau sustiprėjo.
1688 m. Vilhelmo Oraniečio kariuomenės išsilaipinimu Devono grafystėje prasidėjo Anglijos Šlovingoji revoliucija. Kitų metų pradžioje karalius katalikas buvo nuverstas nuo sosto ir Anglijoje įsitvirtino protestanto karaliaus valdžia. Šlovingoji revoliucija pavertė Angliją Parlamento vadovaujama valstybe – nors karaliui formaliai liko daug teisių, be Parlamento sutikimo jis negalėjo jų įgyvendinti. Revoliucija sukūrė sąlygas atsirasti taikių valstybės reformų tradicijai.
1813 m. Persijai pralaimėjus 1803–1813 m. karą Persija ir Rusija pasirašė sutartį, kuria buvo padalytas Azerbaidžanas. Šiaurinė dalis su Baku ir kitais chanatais pripažinta Rusijai, pietinė dalis liko Persijai. Sutartimi Persija pripažino Dagestano ir Gruzijos prijungimą prie Rusijos.
1916 m. Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperatorių vardu paskelbtas manifestas dėl šioms valstybėms pavaldžios Lenkijos valstybės atkūrimo nenurodant sienų. Vadinamuoju Dviejų imperatorių manifestu buvo siekiama įsiteikti jų okupuotos Lenkijos visuomenei ir į tolesnį karą su Rusija įtraukti kuo daugiau lenkų. Remiantis šiuo manifestu 1917 m. buvo sudaryta formaliai atkurtos Lenkijos karalystės aukščiausiosios valdžios institucija Regentų taryba, kuri 1918 m. paskelbė atkurianti nepriklausomą Lenkiją.
Gimė
1777 m. – italų baleto artistas, baletmeisteris ir pedagogas Filippo Taglioni. Įtvirtino romantizmo estetiką balete, pirmasis panaudojo šokio ant pirštų galų avint puantus techniką ir naujo tipo patogesnį šokti, trumpesnį ir lengvesnį baleto šokėjos kostiumą. Mirė 1871 m.
1885 m. – ekonomistas, pirmasis Lietuvos banko valdytojas, vadinamas lito tėvu, Vladas Rafaelis Jurgutis. Mirė 1966 m.
1913 m. – anglų aktorė Vivien Leigh. Už Skarlet O’Haros vaidmenį filme „Vėjo nublokšti“ pelnė „Oskarą“. Mirė 1967 m.
1923 m. – kunigas, Biblijos tyrinėtojas ir vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Rubšys. Mirė 2002 m.
1926 m. – tautodailininkas skulptorius Ipolitas Užkurnys. Iš medžio sukūrė daugiau kaip 1400 kūrinių, tarp jų – apie 250 monumentalių skulptūrų koplytstulpių ansambliams Lietuvoje ir užsienyje. Mirė 2004 m.
1951 m. – aktorė Regina Arbačiauskaitė.
Mirė
1943 m. – viena žymiausių latvių rašytojų Aspazija (78 m.).
1951 m. – rusų baleto artistė, pedagogė ir baletmeistrė Agripina Vaganova (72 m.). Jos sukurta baleto pedagogikos sistema padarė didelę įtaką pasaulio klasikinio šokio raidai.
1977 m. – rusų šachtininkas Aleksejus Stachanovas (71 m.). Dirbdamas anglių kirtėju pasiekė pamainos išdirbio rekordą – per pamainą įvykdė 14 normų. Iš tikrųjų tai padarė dirbdamas su dviem pagalbininkais, bet oficialiai rekordas buvo priskirtas jam vienam. Sovietinei propagandai šį atvejį plačiai paskleidus Sovietų sąjungoje gimė stachanovinis judėjimas.
1991 m. per kruizą nuskendo britų spaudos magnatas Ianas Robertas Maxwellas (68 m.). Įsteigė pirmąjį visai Europai skirtą savaitraštį „The European“, jam priklausė įtakingi Didžiosios Britanijos ir JAV leidiniai.
2000 m. – pianistė Aldona Dvarionaitė (61 m.).
