Įvykiai Lietuvoje
1988 m. sąjunginio pavaldumo Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institute įsikūrė prosovietinė organizacija „Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje „Vienybė–Jedinstvo–Jedność“, arba „Jedinstvo“.
1991 m. Urugvajuje Interpolo generalinės asamblėjos 60‑ojoje sesijoje Lietuvos Respublika priimta į kovos su tarptautiniu nusikalstamumu organizaciją Interpolą.
2006 m. Kaune Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje perlaidoti iš Čikagos atgabenti tarpukario Lietuvos valstybės veikėjo, prelato Mykolo Krupavičiaus palaikai.
Įvykiai pasaulyje
1612 m. Rusijos kariuomenė atsiėmė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės užimtą Kremlių. Prie rusų sėkmės daug prisidėjo rusų nacionaliniais didvyriais laikomi Dmitrijus Požarskis ir Kuzma Mininas. Nuo 2006 m. Rusija lapkričio 4‑ąją švenčia nacionalinę šventę – Tautos vienybės dieną, kitaip dar vadinamą Kremliaus išvadavimo iš ATR kariuomenės diena.
1875 m. Polinezijos Tongos salose priimta Vakarų šalių pavyzdžio konstitucija, kuri įtvirtino konstitucinę monarchiją. Dabartinėje Tongos karalystėje švenčiama nacionalinė šventė – Konstitucijos diena.
1946 m. Kinijos mieste Nankine (dabar Nandzingas) JAV ir Kinijos Gomindano vyriausybė pasirašė 5 metams sutartį, kuri garantavo abiejų šalių piliečių ir jų turto neliečiamybę, turėjo sustiprinti šalių ekonominį ir politinį bendradarbiavimą bei padidinti JAV investicijas į Kinijos ūkį. 1949 m. susikūrus komunistų valdomai Kinijos Liaudies Respublikai ši sutartis buvo anuliuota.
1950 m. Europos Taryba Romoje patvirtino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Ji įsigaliojo 1953 m. rugsėjį, kai konvenciją ratifikavo 10 Europos Tarybos valstybių.
1952 m. įsigaliojo Europos ekonominio bendradarbiavimo komiteto konvencija, kuri įsteigė Muitinių bendradarbiavimo tarybą. 1994 m. Taryba pavadinta Pasaulio muitinių organizacija, jos būstinė yra Briuselyje.
1956 m. naktį iš lapkričio 3 į 4 d. SSRS kariuomenė įžengė į sukilusį Budapeštą ir iki lapkričio 10 d. Vengrijos revoliuciją numalšino. Per šiuos įvykius žuvo apie 2700 sukilėlių ir 722 SSRS kariai. Vengrų sukilimą numalšinus apie 350 žmonių buvo nubausta mirties bausme, tarp jų – ir Vengrijos revoliucijos lyderis, šalies ministras pirmininkas Imre Nagy. Apie 30 tūkst. žmonių buvo įkalinta, 1959, 1960 ir 1963 m. šie asmenys amnestuoti. Iki 1956 m. pabaigos apie 200 tūkst. žmonių iš Vengrijos pasitraukė į Vakarus.
Gimė
1923 m. – olandų verslininkas ir mecenatas Alfredas Henry Heinekenas. Jam vadovaujant jo senelio įkurta alaus gamybos bendrovė „Heineken N.V.“ tapo viena didžiausių alaus gamybos bendrovių pasaulyje, o jis – turtingiausiu Olandijos žmogumi. Įsteigė tėvo vardo fondą, kuris kas dveji metai teikia premijas už biochemijos ir biofizikos mokslinius tyrimus, ir savo fondą, kuris premijuoja už įvairių sričių mokslo laimėjimus. Kandidatus šioms premijoms teikia Olandijos karališkoji menų ir mokslų akademija. Mirė 2002 m.
1930 m. – spaustuvininkas Vytautas Andziulis. Salių kaime prie Kauno po savo gyvenamuoju namu buvo įrengęs nelegalią spaustuvę‑leidyklą „ab“. Joje 1981–1990 m. išspausdino 39 religinius, istorinius ir kitokius antisovietinio pasipriešinimo leidinius. Mirė 2018 m.
Mirė
1794 m. mūšyje prie Varšuvos žuvo 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadas Jokūbas Jasinskis (33 m.).
1847 m. – vokiečių kompozitorius, dirigentas ir pianistas, romantinės simfonijos kūrėjas Felixas Mendelssohnas‑Bartholdy (38 m.). Buvo koncertinės programinės uvertiūros, lyrinės miniatiūros fortepijonui – dainos be žodžių – pradininkas.
1942 m. Sverdlovsko kalėjime sušaudytas valstybės veikėjas, filosofas, Vasario 16-osios Akto signataras Pranas Dovydaitis (55 m.). Palaidojimo vieta nežinoma.
1942 m. Sverdlovsko kalėjime sušaudytas Lietuvos politikos ir valstybės veikėjas, diplomatas, Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Seimo narys Voldemaras Čarneckis (49 m.). Palaidojimo vieta nežinoma.
1985 m. – vienas žymiausių lietuvių dievdirbių Lionginas Šepka (78 m.).
1995 m. Tel Avive per mitingą mirtinai sužeistas Izraelio karo ir politinis veikėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Yitzhakas Rabinas (73 m.)
