Įvykiai Lietuvoje
1922 m. Linksmadvaryje (dabar Kauno miesto dalis) įkurta pirmoji Lietuvoje policijos mokykla. Iš pradžių vadinta Kauno milicijos mokykla, vėliau – Kauno aukštesniąja policijos mokykla.
1945 m. Kaune įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, nuo 2012 m. – Lietuvos sporto universitetas.
1970 m. atidarytas greitkelis Vilnius–Kaunas.
1989 m. lapkričio 3–4 d. vykusioje sesijoje LSSR Aukščiausioji Taryba priėmė LSSR pilietybės ir Referendumo įstatymus. Atkūrus nepriklausomybę šis Pilietybės įstatymas tapo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu ir galiojo iki 1991 m. lapkričio. Lietuvos piliečiais laikyti asmenys, kurie buvo jos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., jų vaikai ir vaikaičiai, kiti iki tos datos buvę nuolatiniai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, jei jie nuolat gyvena Lietuvoje. Įstatymas įtvirtino ir vadinamąjį nulinį variantą – asmenys, kurie iki įstatymo priėmimo dienos nuolat gyveno Lietuvoje ir turėjo nuolatinį darbą ar legalų pragyvenimo šaltinį, per 2 metus galėjo laisvai apsispręsti dėl Lietuvos pilietybės priėmimo.
1999 m. ministru pirmininku paskirtas konservatorius Andrius Kubilius. Lapkričio 11-ąją Seime patvirtinta jo vadovaujamos Vyriausybės programa. A.Kubiliaus vyriausybės įgaliojimai baigėsi 2000 m. lapkričio 9-ąją.
2003 m. Seime sudaryta Aloyzo Sakalo vadovaujama laikinoji prezidentinio skandalo tyrimo komisija. Gruodžio 1 d. komisija pateikė Seimui išvadas, kuriose konstatavo, kad prezidentas R.Paksas buvo ir yra pažeidžiamas, o tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Įvykiai pasaulyje
1493 m. Kristupas Kolumbas atrado Dominikos salą.
1903 m. Kolumbijos Panamos departamentas pasiskelbė nepriklausoma Panamos valstybe. Panamiečių sukilimą paskatino JAV, kurios ne kartą nesėkmingai bandė gauti Kolumbijos leidimą kasti Panamos kanalą. Nusilpninta vidaus karų ir bijodama JAV įsikišimo Kolumbija nesipriešino Panamos atsiskyrimui. Panamoje švenčiama nacionalinė šventė – Atsiskyrimo nuo Kolumbijos diena.
1906 m. Berlyne vykusioje tarptautinėje radijo konferencijoje buvo nuspręsta radiotelegrafu Morse’s abėcėle (3 taškai, 3 brūkšniai, 3 taškai) perduodamą signalą patvirtinti kaip tarptautinį nelaimės signalą. Tokio signalo idėja buvo iškelta 1889 m. pirmojoje jūreivystės saugumo konferencijoje Vašingtone. Oficialiai SOS (angliškai „Save Our Souls“ – gelbėkite mūsų sielas) buvo įvestas 1908 m. liepos 1 d., sutikus visoms jūrinėms valstybėms.
1918 m. karinio laivyno jūreivių sukilimu Kylyje prasidėjo Vokietijos lapkričio revoliucija, kuri šalyje nuvertė monarchiją. Pretekstu sukilti tapo karo išvargintiems vokiečių laivams duotas įsakymas plaukti į jūrą kautis su Didžiosios Britanijos laivynu. Kitą dieną sukilimas apėmė visą Vokietijos laivyną, sukilėliai užėmė Kylį, Hamburgą, Liubeką ir kitus uostus, buvo sudarytos kareivių ir darbininkų atstovų tarybos.
1928 m. Turkijoje arabiškuosius rašmenis pakeitė lotyniškieji. Prezidentas Mustafa Kemalis Atatürkas nurodė prie naujos rašybos pereiti per tris mėnesius.
1957 m. Sovietų sąjunga paleido dirbtinį žemės palydovą „Sputnik 2“, kuriuo į kosmosą buvo išskraidintas gyvūnas – šuo Laika. Po septynių valandų skrydžio šuo nugaišo nuo perkaitimo.
Gimė
1500 m. – italų skulptorius, manierizmo atstovas Benvenuto Cellini. Mirė 1571 m.
1801 m. – italų kompozitorius, „bel canto“ stiliaus kūrėjas Vincenzo Bellini. Mirė 1835 m.
1882 m. – baltarusių rašytojas Jakubas Kolasas. Mirė 1956 m.
1921 m. – amerikiečių aktorius Charlesas Bronsonas. Mirė 2003 m.
1926 m. – Lietuvos valstybės veikėjas, prezidentas Valdas Adamkus.
1928 m. – aktorius ir poetas Kęstutis Genys. Mirė 1996 m.
1944 m. – režisierius, Nacionalinės premijos laureatas Kornelijus Matuzevičius.
Mirė
1954 m. – prancūzų dailininkas, fovizmo atstovas Henri Matisse’as (84 m.).
1984 m. – kompozitorius Eduardas Balsys (64 m.).
2001 m. – austrų kilmės anglų meno istorikas seras Ernstas Hansas Josefas Gombrichas (92 m.).
2006 m. – prancūzų dirigentas ir kompozitorius Paulis Mauriat (81 m.).
2015 m. – režisierė Bytautė Pajėdienė (86 m.).
